PRADINIŲ KLASIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

 PATVIRTINTA

Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos

direktoriaus 2022 m. rugsėjo  7 d.

 įsakymu Nr. V1-118

KAUNO R. ČEKIŠKĖS PRANO DOVYDAIČIO GIMNAZIJOS

PRADINIO UGDYMO PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos pradinio ugdymo mokinių pasiekimų  ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas (toliau Aprašas) reglamentuoja mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, diagnostinių darbų krūvį, tėvų apie mokinių mokymosi sėkmingumą, informavimą.
2. Apraše pateikti vertinimo sistemos reglamentavimas,  tikslas ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimas ugdymo procese ir baigus pradinio ugdymo programą, tėvų informavimo tvarka.
3. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais poreikiais, atitinkančiais ugdymo(si) tikslus. Vertinama individuali mokinio pažanga, bendrieji ir dalyko gebėjimai mokinio pasiekimus lyginant su ankstesniais.

II. VERTINIMO SISTEMOS REGLAMENTAVIMAS

4.Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis šiais dokumentais:  

4.1. Pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433

4.2. Pradinių klasių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo rekomendacijomis (internetinis puslapis www.upc.smm.lt).

4.3. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2015m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V- 1309.

III. VERTINIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI

5.Vertinimo tikslas – puoselėti kiekvieno vaiko prigimtines, dvasines, intelektines, fizines galias, padėti atsiskleisti jo individualybei ir siekti kūrybiškumo, kad kiekvienas mokinys taptų oria, dorovinga, savo ir kitų sveikatą puoselėjančia, atsakinga už savo poelgius, pasirinkimus, konstruktyviai kuriančia savo ir Lietuvos kultūrą, gerovę ir ateitį asmenybe.

6.Vertinimo uždaviniai:

6.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses,  įsivertinti savo  pasiekimų lygmenį, išmokti sąmoningai mokytis;

6.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį, metodus, nustatyti savo darbo kokybę;
6.3. suteikti tėvams (globėjams) informaciją apie mokinio pažangą ir pasiekimus, stiprinti ryšius tarp mokinio, jo tėvų, mokyklos; 

7.Vertinant mokinius vadovaujamasi šiais principais:

7.1. ugdymo visybiškumas - kiekvienas vaikas gerbiamas, mylimas, psichologiškai saugus, sugebantis adekvačiai vertinti save;

7.2. individualumas- vertinimo sistema fiksuoja individualią kiekvieno vaiko pažangą – mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje;
7.3. pedagoginės veiklos adekvatumas- pedagoginė veikla nukreipta  sąmoningai siekti ugdymo tikslų. Visi vertinimo proceso dalyviai (mokiniai, mokytojai, jų tėvai) žino vertinimo kriterijus ir būdus;

7.4. pozityvumo, konstruktyvumo, objektyvumo- vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: žinios, supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, vertybinės nuostatos, nurodomos spragos, padedama jas taisyti;

7.5. veiksmingumo -  naudojami įvairūs vertinimo informacijos šaltiniai, taikomos šiuolaikinės vertinimo metodikos;

7.6. vertinimas, skirtas padėti mokytis - mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti. 

IV. MOKINIO PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA

8.Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes.

9.Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:

9.1. formuojamasis ugdomasis vertinimas - atliekamas nuolat ugdymo proceso metu (mokytojas stebi mokinių mokymąsi, jį komentuoja, aptaria, skatina pačius mokinius vertinti savo mokymosi eigą), teikiant mokiniui informaciją (kiekvieną pamoką mokytojas mokiniui suteikia grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą, t.y. parodo, kaip mokinys išmoko tai, kas buvo numatyta pamokos uždaviniuose); (apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą mokinio darbuose, elektroniniame dienyne;

9.2. diagnostinis vertinimas - pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus  atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti  individualią pagalbą kiekvienam mokiniui įveikti sunkumus: 9.2.1. atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną gali būti atliekamas vienas diagnostinis darbas;

9.2.2. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.);

9.3. apibendrinamasis sumuojamasis - vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio (trimestrų) ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Trimestro mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per gimnazijoje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius.

9.4. įsivertinimas - paties mokinio ugdymosi proceso, pasiekimų ir pažangos stebėjimas, vertinimas ir apmąstymas, nusimatant tolimesnius mokymosi žingsnius.

V. MOKINIO PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO FIKSAVIMAS

Mokinių pasiekimai fiksuojami:

10.Mokinių darbuose, mokytojų pasirinktuose darbų aplankuose.

11.Elektroniniame dienyne, pagal poreikį įrašant komentarus apie kasdieninius mokinių pasiekimus, pažangą, spragas, diagnostinių darbų rezultatus.

12.Vertinimo aplankuose, kuriuose kaupiama informacija apie mokinio mokymosi raidą, pasiekimus, pažangą, t. p. diagnostiniai darbai, apibendrinamieji aprašai.

13.Trimestro mokinių pasiekimai apibendrinami, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi elektroniniame dienyne:

13.1. Mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

13.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;

13.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje, įrašant „p.p.“ arba „n.p.“.

13.4. metinis mokinių atskirų dalykų pasiekimų lygis rašomas toks pat, kaip trečiojo trimestro.

14. Pradinio ugdymo programa vertinama pagal pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijus (1 priedas).

 VII. TĖVŲ, (GLOBĖJŲ) INFORMAVIMAS APIE MOKINIŲ PASIEKIMUS IR PAŽANGĄ

15. Klasių vadovai  organizuoja tėvų susirinkimus ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas tėvų susirinkimas organizuojamas rugsėjo mėnesį, kuriame tėvai supažindinami su mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimu -  mokymosi pasiekimų vertinimo kriterijais, procedūromis ir tvarka.
16. Individuali informacija perduodama pokalbių su tėvais metu.
17. Mokinio sąsiuviniuose, diagnostiniuose bei kituose raštu atliktuose darbuose fiksuojama informacija, komentarai.
18. Trimestro pabaigoje (esant poreikiui – dažniau) tėvai susipažįsta su mokinio darbų vertinimo aplanku.
19. Mokymosi pasiekimų lygis fiksuojamas trimestrų pabaigoje elektroniniame dienyne.
20. Apie vaiko mokymosi sunkumus, pažangą mokytojas taip pat gali informuoti tėvus asmeniškai elektroniniu laišku.

VII. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ ATSAKOMYBĖ

21. Mokiniai kartu su mokytojais aptaria vertinimo kriterijus, vertinimo tvarką, mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus ir pažangą, planuoja savo tolesnį mokymąsi, kelia sau ateities tikslus, kartu su mokytoju pildo VIP Formą (vaiko individualios pažangos vertinimas priedas Nr. 2 )
22. Mokinių tėvai (globėjai):

22.1. gauna aiškią, laiku pateikiamą informaciją apie vaiko mokymosi pasiekimus ir pažangą;

22.2. domisi vertinimo kriterijais ir tvarka;

22.3. dalyvauja gimnazijos organizuojamuose visuotiniuose ir klasės tėvų susirinkimuose;

22.4. kviečiami atvyksta į gimnaziją ir dalyvauja mokytojų organizuojamuose pokalbiuose – „trikampiuose“ ( tėvai – vaikas – mokytoja), individualiuose pokalbiuose;

22.5. padeda savo vaikams mokytis, reikalauja iš jų atsakomybės, atliekant namų darbų užduotis.

23. Mokytojai planuoja ir atlieka mokinių pasiekimų  ir pažangos vertinimą ugdymo procese, fiksuoja (mokinio sąsiuviniuose, elektroniniame dienyne) vertinimo informaciją, informuoja mokinius, jų tėvus, kitus mokytojus, mokyklos administraciją apie mokinių pasiekimus ir mokymosi sunkumus.
24. Mokyklos vadovai prižiūri pasiekimų ir pažangos vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo įgyvendinimą, užtikrina vertinimo dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą. Mokytojų tarybos posėdžiuose koordinuoja pagalbą mokymosi sunkumų turintiems mokiniams, vertina mokytojų darbo kokybę, remdamiesi mokinių pasiekimais atsižvelgiant į jų socialinę padėtį bei sociokultūrinę aplinką.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka esant reikalui gali būti tobulinama.
27. Mokinių pasiekimai ir pažanga aptariami Mokytojų tarybos posėdžiuose, metodinės grupės susirinkimuose.
28. Mokytojams rekomenduojami kvalifikacijos tobulinimo renginiai, projektai, seminarai, gerosios patirties sklaida, susijusi su vertinimo sistemos pradinėse klasėse tobulinimu.