Rugsėjo pirmoji
Ražienomis ir obuoliais kvepiantis rugsėji!
Paglostęs skruostą sidabrine voratinklio gija, tu užburi tyloje krintančių varinių lapų šiugždesiu ir kvieti pavydžiu žvilgsniu palydėti mokinius, skubančius su gėlių puokštėmis rankose...
Skardžiabalsio skambučio pašaukti, jie bėga į klases, karštai aptarinėdami ką tik prabėgusios vasaros įspūdžius, nuoširdūs ir atviri, džiūgaujantys ir truputį nerimaujantys, svajojantys, laukiantys stebuklo. Tuose berniukuose ir mergaitėse glūdi didžioji dar neatskleista paslaptis. Kas ten dumia su kuprine ant pečių: gal būsimasis Einšteinas, o gal naujas Čiurlionis?
Bėkite – dirbkite, mokykitės, drąsiai kurkite svajones. Juk dar senovės išminčius yra pasakęs: ,,Kiek daug dalykų atrodė negalimi, kol nebuvo įgyvendinti!“
Nuostabių ir kūrybingų Naujų Mokslo metų!
