KAUNO R. ČEKIŠKĖS PRANO DOVYDAIČIO GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS 2021 - 2022 m. m.

Sritis

Rodiklis

Vertinimo lygis prieš projektą

Vertinimo lygis po metų/po projekto

Pokytis (įrašyti –  rezultatai pagerėjo, pablogėjo, liko tokie patys)

Įrodymai ir/ar argumentai, ir/ar priežastys

1. Rezultatai

1.1. Asmenybės tapsmas

2,5

3

Rezultatai pagerėjo

Mokiniai gerai žino savo gabumus ir polinkius: 

1. Gimnazijos vidaus  įsivertinimo duomenimis su teiginiais “Žinau savo gabumus, polinkius“ sutinka 95,5 proc. mokinių; „Moku įsivertinti savo kompetencijas“ sutinka 90,2 proc.; „Aš pasitikiu savimi“ sutinka 90,5 proc.; „Esu atsakingas, moku spręsti savo problemas“ sutinka 91,1 proc.; „Man svarbu mokytis, suprantu išsilavinimo vertę sutinka 93,8 proc.; „Aš pastebiu savo tobulėjimą“ sutinka 94,6 proc. 
2. Mokinių taryba lanksčiai bendradarbiaudama su rajono mokinių tarybų atstovais,  gimnazijos mokinių, tėvų, mokytojų savivaldomis inicijuoja įvairias veiklas, akcijas kurios stiprina mokinių pasitikėjimą, skatina tobulėjimą ir aktyvina problemų sprendimo įgūdžius: „Atverkime širdis“, „Atmintis gyva, nes liudija“, „Diena be namų darbų“, „Be patyčių“, „Laimės diena“, „Tolerancijos diena“, „Atverkime širdis“ akcija ir kt. 

Mokiniai tinkamai valdo save stresinėse situacijose, konstruktyviai sprendžia konfliktus, problemas, yra atsparūs neigiamoms įtakoms, sąmoningai renkasi sveiką gyvenimo būdą:

1. Visiems priešmokyklinio ugdymo grupės, 1–8 ir I–III gimn. klasių mokiniams sudarytos sąlygos dalyvauti socialines ir emocines kompetencijas ugdančiose prevencinėse LIONS QUEST programose: priešmokykliniame ugdyme ir 1–4 klasių – ,,Laikas kartu”; 5–8 klasių – ,,Paauglystės kryžkelės”; I–III gimn. klasių – ,,Raktai į sėkmę”.
2. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis su  teiginiais „Moku save valdyti stresinėse situacijose“ sutinka 92 proc. mokinių; „Mano santykiai su kitais mokiniais yra geri“ sutinka 92,9 proc.; „Aš priimu kitus žmones tokius, kokie jie yra“ sutinka 94,6 proc.
3. „Patyčių masto Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje įvertinimo tyrimas“ duomenimis 80 proc. apklaustų mokinių nurodo, kad gimnazijoje jaučiasi saugiai ir labai saugiai, 67 proc. kad kiti iš jų niekada nesityčioja, 87,6 proc. sutinka, kad gimnzijoje dedama daug pastangų, kad nebūtų patyčių.
4. Gimnazija yra SSM. 1–4 klasių mokiniai lanko sveikos gyvensenos neformaliojo švietimo veiklos užsiėmimą ,,Sveikuoliai”. 92 proc. 1–4 klasių, 84 proc. 5–8 klasių, 80 proc. I–IV gimn. klasių mokinių dalyvauja fizinio aktyvumo veiklose.

Mokiniai tinkamai bendrauja ir bendradarbiauja bendrose veiklose:

1. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis su teiginiais „Mano santykiai su kitais mokiniais yra geri“ sutinka 92,9 proc. mokinių; „Man gerai sekasi bendradarbiauti su bendraamžiais“ sutinka 91,1 proc.; „Man gerai sekasi bendrauti su mokytojais“ sutinka 92,9 proc.
2. 98 proc. stebėtose pamokose mokiniai labai gerai ir gerai bendrauja ir bendradarbiauja su kitais mokiniais ir mokytojais.

Mokiniai tinkamai suvokia išsilavinimo ir mokymosi vertę:

1. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis su teiginiu „Man svarbu mokytis, suprantu išsilavinimo vertę“ sutinka 93,8 proc. mokinių.
2. Mokinių apklausos ,,Asmenybės tapsmas” duomenimis 84 proc. apklaustųjų teigia, kad karjeros galimybes sieja su ugdymosi galimybėmis.
3. 100 proc. įgiję brandos atestatus 82,4 proc. abiturientų tęsia mokslus aukštosiose ir profesinėse mokyklose.

1.2. Mokinio pasiekimai ir pažanga

2,5

3

Rezultatai pagerėjo

Geri individualūs mokinių pasiekimai rajono, šalies ir tarptautinėse olimpiadose, konkursuose, projektuose:

1. Olimpiadų, konkursų, sportinių varžybų prizinių vietų laimėtojų skaičius per dvejus mokslo metus padidėjo 32 proc. (nuo 143 iki 211 prizinių vietų).
2. Kiekvienas 5–6 klasių mokinys per dvejus mokslo metus parengė 2-3 tarpdalykinius projektus (2020–2021 m. m. 38 mokiniai (100 proc.) – 2 projektus, 12 mokinių (32 proc.) – 3 projektus. 2021–2022 m. m. 34  mokiniai (100 proc.) – 2 projektus, 6 mokiniai (18 proc.) – 3 projektus).

Mokinių pasiekimai vidutiniškai atitinka bendrųjų programų reikalavimus:

1. 3–6 klasių mokinių, besimokančių pagrindiniu lygiu, skaičius padidėjo 10 proc. (nuo 38 proc. iki 48 proc.), puikiai ir labai gerai padidėjo 3 proc. (nuo 29 proc. iki 32 proc.).
2. 100 proc. 3–4 klasių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai per dvejus mokslo metus pasiekė bent vieno mokomojo dalyko asmeninę pažangą (50 proc. mokinių – dviejų dalykų).
3. Lyginant 2020–2021 m. m. ir 2021–2022 m. m. 5–6 klasių mokinių mokomųjų dalykų vidutinio pažymio metinis vidurkis lietuvių kalbos ir literatūros pakilo 0,2 (nuo 6,13 iki 6,33), anglų kalbos pakilo 0,33 balo (nuo 6,47 iki 6,80), matematikos (6,33) ir istorijos (7,13) liko tokie patys.
4. 6 klasių mokinių NMPP rezultatai (skaitymo, rašymo ir matematikos) didėja 0,2 proc. (2019 m. 2 kl. ir 4 kl. mokinių rezultatai lyginami su 2022 m. 4 kl. ir 6 kl. mokinių rezultatais).
5. 4 klasės trijų specialiųjų ugdymosi  poreikių mokinių vieno mokomojo dalyko pažymio metinis vidurkis pakilo 0,1 balo.
6. 5–6 klasėse nepatenkinamai besimokančių mokinių per dvejus mokslo metus nebuvo (pažangumas 100 proc.).

Gimnazijoje priimti tinkami susitarimai dėl individualios mokinio pažangos stebėjimo:

1. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis 91,1 proc. mokinių teigė, kad mokytojai tiki mokinių gebėjimų sėkme, galimybe mokytis, tai padėjo 5–6 klasių mokinių lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos ir istorijos mokomųjų dalykų vidutinio pažymio metiniui vidurkiui kilti 2020–2021 m. m. 0,1 balo, o 2021–2022 m. m. – 0,2 balo.
2. VIP (vaiko individualios pažangos) stebėjimo lapai leidžia matyti mokinių daromą pažangą. 2021–2022 m. m. 53 proc. 6 klasės mokinių padarė asmeninę pažangą (lyginami I trimestro su metiniais rezultatais).
3. PUPP pasiekti rezultatai analizuojami mokytojų metodinėse grupėse, Mokytojų taryboje. Matematikos PUPP vidutinis įvertinimas kilo nuo 4,56 (2020-2021 m. m. ) iki – 4,83 (2021-2022 m. m.). 

2. Pagalba mokiniui 

2.1. Orientavimasis į mokinio asmenybės tapsmą 

2,6

3

Rezultatai pagerėjo

Mokiniams sudaromos palankios sąlygos pažinti savo gabumus, polinkius, įsivertinti asmeninę kompetenciją:

1. Gimnazijoje sudaromos tinkamos sąlygos mokiniams pažinti savo gabumus ir polinkius tarptautiniuose, respublikiniuose, rajono ir gimnazijos lygmens projektuose (tarptautiniai projektai: „Šiaurės šalių bibliotekų savaitė“ ir eTwinning projektai; respublikiniai projektai „Giminės medis 2020“, „Giminės medis 2021“ ir „Mūsų žemė – tai didelis vieškelis, o mes, žmonės keliautojai“).  Gimnazijos interneto svetainėje skelbiama informacija apie mokinių pasiekimus olimpiadose, konkursuose ir kt.
2. Teikiama dalykų modulių ir neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūla (2021–2022 m. m. buvo siūloma 41 programa). 2021–2022 m. m. gimnazijoje vykdomos 22 neformaliojo vaikų švietimo programos, sudarančios  sąlygas mokinių saviraiškai, jų gabumų pažinimui ir bendrųjų kompetencijų tobulinimui. Neformaliojo švietimo 2021 m. ataskaitos duomenimis, 94,4 proc. visų mokinių lanko gimnazijoje ir už jos ribų veikiančius neformaliojo švietimo užsiėmimus: 90,9 proc. gimnazijoje ir 3,6 proc. už gimnazijos ribų. 49,2 proc. Mokinių lankė vieną, 26,9 proc. – du, 9,6 proc. – tris, 5,1 proc. – keturis ir daugiau neformaliojo švietimo užsiėmimų.
3. Iš projekto ,,Kokybės krepšelis“ lėšų nuo 2021 m. spalio 1 d. veikia konsultacinis centras aukštesniųjų gebėjimų mokinių poreikiams tenkinti, kuriame buvo ugdoma  15 penktokų ir 16 šeštokų (per dvejus metus). Teikiamos 7 mokomųjų dalykų konsultacijos (matematika, lietuvių kalba, anglų kalba, informacinės technologijos, gamta ir žmogus, geografija, istorija). Veikia namų darbų ruošos centras.

Mokiniai tinkamai mokomi susirasti, analizuoti ir vertinti informaciją apie pasaulio kaitos tendencijas, mokymosi, karjeros ir veiklos galimybes:

1. Gimnazijoje rūpinamasi mokinių ateitimi: paskirta karjeros koordinatorė, klasės vadovai vykdo 2–3 karjeros ugdymo veiklas per mokslo metus (informacija TAMO). Organizuojami susitikimai su įvairių profesijų žmonėmis, ekskursijos į įmones, popamokiniai renginiai.
2. II gimn. klasės mokiniams padedama pasirinkti individualaus ugdymo plano mokomuosius dalykus atsižvelgiant į jų poreikius ir aukštųjų mokyklų priėmimo sąlygas.
3. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis su teiginiams “Mokykloje gaunu informacijos apie tolesnio mokymosi galimybes“ sutinka 89 proc. apklaustų mokinių; „Karjeros galimybes sieju su mokymosi galimybėmis“ sutinka 84 proc., „Mokykloje mane moko turėti tikslų ir jų siekti“ sutinka 91,1 proc.; „Manau, kad mūsų mokykla tinkamai parengia tolesniam mokymuisi, studijoms“ pritarė 90,2 proc.

• Mokiniai ieško, analizuoja  ir vertina informaciją apie pasaulio kaitos tendencijas (mokinių pranešimai Respublikinėse konferencijose „Čekiškės ir jos apylinkių paviršinio bei požeminio vandens kokybinis tyrimas“,  „Dirbtinių vandens telkinių kokybinė analizė Čekiškėje“).

2.2. Orientavimasis į mokinių poreikius

2,6

3

Rezultatai pagerėjo 

Mokytojai tinkamai pastebi bei ugdo kiekvieno mokinio gabumus bei talentus pamokose:

1. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis su teiginiu ,,Pamokose leidžiu mokiniams klysti ir mokytis iš klaidų, skatinu mokinius tobulėti‘‘ sutinka 69,5 proc. apklausoje  dalyvavusių  mokytojų.
2. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis mokiniai grupuojami pagal gebėjimus atliekant užduotis klasėje ir namuose. Mokiniai teigia, kad per pamoką turi galimybę pasirinkti įvairaus sudėtingumo užduotis – 75,2 proc., pamokoje dirba individualiai ir grupėmis – 90,2 proc., mokytojas parenka užduotis pagal mokymosi rezultatus ir lygį– 83,1 proc.
3. Lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo pamokose Eduka pratybomis naudojosi visi 3-4 klasių mokiniai (100 proc.). 50 proc. 5–6 klasių mokinių lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo pamokose naudojasi Ema pratybomis.

Gimnazijoje vidutiniškai susitarta dėl pagalbos teikimo mokiniams tvarkos:

1. Metodinės ir mokytojų tarybos pasėdžiuose analizuoti VBE, PUPP, NMPP, olimpiadų, konkursų rezultatai, aptarti trimestrų ir pusmečių pasiekimai, numatytos priemonės jiems gerinti.
2. Individualūs ugdymo(si) planai mokymo(si) pagalbai teikti  parengti 5–8, I–III gimn. klasių mokiniams, kurie  patiria mokymosi sunkumų: pirmą trimestrą – 5 mokiniams, antrą – 6 mokiniams ir I pusmetį IV gimn. klasės 1 mokiniui.
3. Teikta mokytojų padėjėjų pagalba spec. poreikių 4 mokiniams (2, 3, 4 klasių mokiniams). VGK posėdžiuose buvo atliekama sisteminga jų mokymosi rezultatų pokyčių analizė.
4. Gimnazijoje susitarta dėl švietimo pagalbos mokiniui teikimo tvarkos. 2021–2022 m. m. Ugdymo plane numatyti konkretūs susitarimai dėl tikslingų ir savalaikių švietimo ir mokymo(si) pagalbos teikimo formų pamokose.
5. Įsteigtame namų darbų ruošos centre per mėnesį vidutiniškai apsilankė 200 mokinių.

2.3. Mokyklos bendruomenės susitarimai dėl kiekvieno mokinio ugdymosi sėkmės

2,5

3

Rezultatai pagerėjo 

Gimnazijos vizija ir veikla gerai orientuota į ateities iššūkius švietimui, įtraukiojo ugdymo kultūros kūrimą:

1. Gimnazijos vizija, misija, filosofija, vertybės, prioritetai fiksuoti 2019–2022 metų strateginiame plane, pateiktame gimnazijos tinklapyje.
2. Strateginio plano vienas iš prioritetų yra „Veiksmingo ugdymo(si) užtikrinimas“,  2022 m. veiklos plano tikslas – „Siekti kiekvieno mokinio pasiekimų ir pažangos augimo”, o vienas iš uždavinių – „Teikti personalizuotą pagalbą skirtingų gebėjimų ir polinkių mokiniams, kad kiekvienas mokinys patirtų mokymo(si) sėkmę ir įgytų kompetencijų“.

Gimnazijos bendruomenėje tinkamai tariamasi dėl kiekvieno mokinio ugdymosi sėkmės bei nuolatinės pažangos įvairiose gimnazijos veiklos srityse siekių:

1. Gimnazijoje rūpinamasi ugdymo kokybės klausimais: vyksta bendri aptarimai, diskusijos (mokytojų tarybos, metodinių grupių ir  metodinės tarybos, VGK posėdžiai).
2. 31 pedagoginis darbuotojas (100 proc. mokytojų) dalyvavo ir patobulino savo kompetencijas seminaruose ,,Mokinių savivaldaus mokymosi gebėjimų ugdymas siekiant individualios pažangos‘‘, ,,Aktyvaus (šiuolaikiniai) mokymosi metodai“. 
3. 3 padėjėjos dalyvavo ,,Mokytojo padėjėjo kvalifikacijos tobulinimo programos“ mokymuose“.

Materialiniai gimnazijos ištekliai panaudojami lanksčiai, prireikus randami papildomi (pasinaudojant įvairiomis projektinio finansavimo ir veiklos galimybėmis, parama ir pan.):

1. Gimnazijos fizinės aplinkos palankios mokymuisi ir bendravimui, sudarytos sąlygos mokinių bendrosioms kompetencijoms ugdytis. 92 proc. tėvų, apklausos metu, teigia, kad gimnazijoje yra daug erdvių ir vietų, kuriose gera mokytis ir ilsėtis. 
2. Gimnazija pakankamai apsirūpinusi ugdymo(si) procesui reikalinga įranga ir priemonėmis. 93 proc. tėvų ir 87 proc. mokinių teigia, kad turi ir naudoja įvairias mokymo priemones. Įrengta informacinių technologijų klasė, mokytojų kambaryje 4 darbo vietos mokytojams, bibliotekoje įrengtos 4 informacinių technologijų darbo vietos, biblioteka aprūpinta vadovėliais, mokymui(si) reikalinga literatūra.
3. Gimnazijoje esanti programinė įranga ir priemonės atnaujinamos. Nupirkta 10 vnt., kompiuterių, po 10 vnt., ausinių, mikrofonų, kamera su mikrofonu 2 vnt., Smart Board interaktyvi lenta, Smart išmanioji hibridinio mokymo sistema, programinė įranga. Erdvės (kabinetai, aktų ir sporto salė) funkcionalios, lengvai pertvarkomos ir pritaikomos skirtingiems ugdymo(si) poreikiams.
4. Iš kokybės krepšelio lėšų įsigyta: EMA platformos licenzijos (5–6 klasės mokiniams), įrengta kalbų laboratorija (10 kompiuterių, po 10 ausinių ir mikrofonų). Anglų, lietuvių, rusų kalbų pamokos vyksta inovatyvioje kalbų laboratorijoje.
5. 43 proc. stebėtose pamokose panaudotos priemonės, įsigytos iš „Kokybės krepšelio“ lėšų.
6. Per dvejus metus atnaujintos gimnazijos erdvės: biblioteka, technologijų kabinetai, kalbų laboratorija, poilsio zona.

3. Ugdymosi procesas

3.1. Ugdymosi planavimas

2,6

3

Rezultatai pagerėjo 

Mokytojai gerai žino, ko siekia ugdydami kiekvieną mokinį, suplanuoja pamokos veiklas ir siektinus rezultatus:

1. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis su teiginiu ,,Aš su mokytojais aptariu savo mokymosi rezultatus, planuoju tolesnį mokymąsi“ sutinka 77,8 proc., tėvų apklausoje su teiginiu „Mokytojai bendradarbiauja su manimi dėl asmeninės vaiko mokymosi pažangos“ sutinka 61,9 proc. tėvų.
2. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis su teiginiu „Mūsų mokyklos mokytojai bendradarbiauja, dirba kartu tam, kad mes pasiektume geresnių rezultatų“ – visiškai sutinka 89 proc. mokinių, su teiginiais „Pamokose leidžiu mokiniams klysti ir mokytis iš klaidų“ bei „Skatinu mokinius tobulėti“ sutinka  69,5 proc. mokytojų.
3. Stebėtų pamokų rezultatų analizė rodo, jog keldami ugdymo tikslus pamokoje mokytojai iš dalies atsižvelgė į mokinių socialinę, asmeninę ir kultūrinę patirtį, trūko laisvės veikti bei galimybių pasirinkti pačiam mokiniui: mokytojas planavo pamoką, formulavo uždavinį ne skatindamas mokinį rinktis veiklas, metodus ir priemones, o parinko pats, ne aptaręs su mokiniais; paviršutiniška refleksija, neskatinanti mokinio įsigilinti į asmeninius rezultatus (70,5 proc. pamokų).

Ugdymo procesas planuojamas lanksčiai: veiklų, renginių ir pamokų tvarkaraščiai sudaromi taip, kad planuojamos veiklos padėtų visiems mokiniams siekti išsikeltų ugdymo tikslų, vienos kitas papildytų ir derėtų:

1. Pokalbiuose mokytojai kaip vieną stipriųjų gimnazijos veiklos sričių įvardijo galimybę operatyviai koreguoti tvarkaraščius. Mokiniai pokalbyje teigė, jog tvarkaraščiai tenkina jų poreikius: nėra laisvų pamokų, prireikus buvo koreguojamas nuotoliniam mokymui(si) bendru susitarimu.
2. Mokiniams sudarytos geros sąlygos lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus.
3. Per dvejus metus sudarytuose tvarkaraščiuose yra 53 dubliuotos pamokos (po dvi paeiliui); jose darbo ritmas pritaikomas pagal mokinių poreikius, savijautą, darbingumą.
4. Aukštesniųjų gebėjimų mokinių poreikių tenkinimui 5–6 klasėse skirtos 7 valandos pagal konsultacinio centro grafiką.
5. Sudarytas palankus neformaliojo švietimo veiklų užsiėmimų tvarkaraštis.

Mokytojai, siekdami ugdymo kokybės pamokose, kryptingai mokosi, domisi naujovėmis:

1. Gimnazijoje mokytojai dalinasi gerąja profesine patirtimi (Pasvalio rajono savivaldybės stažuotė Kauno rajono savivaldybėje „Savivaldus mokymasis“, vertingos patirties sklaida renginyje „Ūgties aspektai, stiprinantys mokinių pasitikėjimą“, metodiniame renginyje nuotoliu „Mokyklų gerosios patirties pristatymas“ ir Kauno r. Šlienavos pagrindinėje mokykloje pristatyta projekto “Kokybės krepšelis” sėkmės istorija), teikia kolegialų grįžtamąjį ryšį mokytojų metodinių grupių susirinkimuose.
2. Gimnazijoje organizuojami seminarai prioritetiniais kvalifikacijos tobulinimo klausimais. Mokytojų teigimu, gimnazijoje visiems buvo organizuojami seminarai apie savivaldų mokymąsi, mokinių mokymąsi skatinančius metodus, kuriuose dalyvavo 100 proc. mokytojų.
3. Mokytojai, siekdami dirbti kuo geriau, dalyvauja kvalifikacijos kėlimo kursuose, seminaruose, mokymuose. Kiekvienam mokytojui per dvejus metus vidutiniškai teko 162,6 val. 

3.2. Mokymosi lūkesčiai ir mokinių skatinimas

2,5

3

Rezultatai pagerėjo 

Mokytojų nuostatos ir palaikymas padeda gerai formuotis aukštiems mokinių siekiams ir savigarbai, mokytojai tiki mokinio kaip asmenybės augimo galiomis:

1. 78,6 proc. mokinių teigia, kad mokytojai domisi jų gebėjimais, palaiko siekius. 81 proc., kad mokytojai pastebėję mokinio gabumus padeda juos tobulinti. 97 proc. mokytojų teigia, kad moka reikiamu metu palaikyti mokinį, sustiprinti jo pasitikėjimą ir savigarbą.
2. 2020 m. spalio mėn. gimnazijoje įsteigtas konsultacinis centras 5–6 klasių  aukštesniųjų gebėjimų mokinių poreikiams tenkinti. Lietuvių kalba, anglų kalba, matematika, gamta ir žmogus, geografija, istorija, informacinės technologijos – 1 val. per sav.
3. Mokiniams teikiama kasdien 2 val. individuali pagalba namų ruošos centre.

Mokytojai gerai parenka ugdymo(si) metodus, formas ir būdus, kad mokymasis padėtų mokiniams įgyti įvairios prasmingos patirties:

1. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis 50,5 proc. mokiniams patinka integruotos pamokos, nes jie įsitraukia į bendrą darbą, problemų sprendimą. 
2. Netradicinė veikla skatina atsižvelgti į skirtingą mokinių mokymosi aktyvumą, gebėjimus bei interesus. Dalykinės žinios ir gebėjimai po netradicinės pamokos pagerėja 54,6 proc.
3. 90,2 proc. mokinių teigia, kad per pamokas dirba, individualiai, komandoje, poroje.
4. Netradicinių pamokų metu ugdomas mokinių kūrybiškumas 78,4 proc.
5. Mokytojai pamokos temas sieja su įvairiomis profesijomis, teigia 79,6 proc. mokinių.

Mokiniai paveikiai skatinami džiaugtis savo ir kitų darbais, mokiniams leidžiama bandyti ir klysi, rasti ir taisyti savo klaidas, iš jų mokytis:

1. Gimnazija didžiuojasi savo mokiniais ir jų pasiekimais konkursuose, dalykinėse olimpiadose, įvairiuose projektuose, jiems viešai padėkojama (per bendrus mokyklinius renginius, gimnazijos interneto svetainėje, organizuojamos išvykos –  2022 m. Varšuva). 
2. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis teiginiui ,,Moku įsivertinti savo asmeninę kompetenciją” pritaria 95,5 proc., ,,Aš pastebiu savo tobulėjimą“ – 94.6 proc.
3. Mokytojų apklausos metu teiginiui ,,Aš mokau mokinius spręsti realias problemas“ pritaria 95,2 proc.

3.3. Ugdymo(si) organizavimas

2,7

2,7

Rezultatai  liko tokie patys

Paveikiai siekiama prasmingos integracijos, mokymosi patirčių tarpdiscipliniškumo: 

1. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis 87,6 proc. mokinių teigė, kad kai kurios pamokos organizuojamos mokyklos kieme, bibliotekoje, sode, stadione ir kt.
2. Per dvejus mokslo metus 3–6 klasėms buvo pravesta 3 proc. pamokų kitose erdvėse (bibliotekoje, skaitykloje, fojė, lauke, aktų salėje, IKT kabinete ir t.t).
3. Vykdomos integruotos veiklos (užsiėmimai) mokykloje: ,,Rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencija“, ,,Lytiškumo ugdymas, AIDS ir lytiškai plintančių ligų prevencija“, ,,Psichikos sveikata (smurto, savižudybių prevencija, streso kontrolė ir kt.) ir t.t.

Ugdomojoje veikloje (pamokoje) tinkamai naudojama įranga ir priemonės įvairios, skirtingos paskirties, atitinkančios poreikius ir mokinių amžių:

1. Ugdomojoje veikloje (1–4, 5–8 klasių) naudojama įranga ir priemonės įsigytos dalyvaujant ,,Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologijų mokslų priemonėmis”. Atliekami eksperimentai, stebėjimai, bandymai, skatinantys pažinimo, mokymosi mokytis  kompetencijas.
2. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis ,,Skaitmeninių technologijų naudojimas pamokoje” 40 proc. mokinių teigia, kad kiekvieną dieną mokytojai naudoja IKT priemones pamokų metu, 39 proc. teigia, kad naudojant IKT jiems lengviau įsisavinti pamokos temą.
3. Daugelyje stebėtų pamokų veiksmingai naudojamos išmanios lentos, multimedijos projektoriai pamokos uždavinio skelbimui, aiškinimo vizualizacijai.

3.4. Mokymasis

2,2

2,2

Rezultatai  liko tokie patys

Sudarytos vidutiniškos sąlygos kiekvienam mokiniui, savarankiškai pasirinkti užduočių atlikimo būdą ir formas, susirasti reikiamą informaciją ir priemones, aptarti ir vertinti savo mokymąsi. 

1. Stebėtų pamokų protokolų analizė rodo, kad kiekvienam mokiniui tinkamai sudaroma galimybė patirti įvairius mokymosi būdus ir formas, išbandyti įvairių rūšių užduotis ir kuo įvairesnes veiklas įvairiuose kontekstuose (gimnazijoje, bibliotekose, muziejuose, gamtoje ir kt.). 
2. Stebėtų pamokų protokolų analizė rodo, kad pamokose paveikiai derinamas individualus, grupinis, visos klasės ir tikslinis mokymasis.
3. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis su teiginiais „Per pamoką turiu galimybę pasirinkti įvairaus sudėtingumo užduotis“ sutinka 75,2 proc. mokinių. „Aš su mokytojais aptariu savo mokymosi rezultatus, planuoju tolesnį mokymąsi“ sutinka 77,8 proc. mokinių. 

Mokiniai sistemingai skatinami sieti išmoktus dalykus ir asmenines patirtis su nežinomais dalykais kuriant prasmingus ryšius. 

1. Stebėtų pamokų protokolų analizė rodo, kad mokiniai tinkamai įgytas žinias sieja su asmeninėmis patirtimis (  52  proc.).
2. Stebėtų pamokų protokolų analizė rodo, kad mokiniai įgytas žinias paveikiai panaudoja kitų dalykų pamokose ( 63   proc.).
3. Stebėtų pamokų protokolų analizė rodo, kad tinkamai išnaudojamos įprasminto mokymosi galimybės (   80 proc.).

Mokiniai gerai geba ir yra tinkamai motyvuojami mokytis bendradarbiaujant įvairiomis aplinkybėmis įvairios sudėties ir dydžio grupėse bei poromis. 

1. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis su teiginiu „Per pamokas mes dirbame ir individualiai, ir grupėmis“ sutinka 90,2 proc. mokinių.
2. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis su teiginiu „Man patinka mokytis kartu su kitais mokiniais“ sutinka 86,3 proc. mokinių.
3. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis su teiginiu „Aš padedu mokytis kitiems“ sutinka 80 proc. mokinių.
4. 60,5 proc. stebėtų pamokų rodo, kad mokiniai tinkamai geba dirbti poromis, grupėmis ir individualiai.

3.5. Į(si) vertinimas ugdymui

2,3

Rezultatai liko tokie patys

Tinkamai užtikrinama, kad mokiniams ir jų tėvams informacija apie mokymąsi būtų teikiama laiku, būtų informatyvi, asmeniška ir skatinanti kiekvieną mokinį siekti asmeninės pažangos:

1. Gimnazija turi patvirtintus pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos” aprašus, kuriuose numatyti vertinimo tipai, būdai, objektai, formos, kriterijai. Šios tvarkos paskelbtos internetinėje svetainėje.
2. Mokiniams ir jų tėvams informacija apie mokinių pasiekimus, NMPP profilį ir pažangą teikiama per Tamo dienyną, visuotinių ir klasės susirinkimų metu, individualių pokalbių, renginių metu arba telefonu.

Mokiniai gerai įtraukiami į mokymosi pasiekimų į(si)vertinimą, pažangos stebėjimą, pasiektų rezultatų apmąstymą.

1. Kiekvienas 5–8, I–IV klasių mokinys pildo VIP (vaiko individualios pažangos) stebėjimo ir fiksavimo formą, mokinio dalyko pažangos įsivertinimo lapą.
2. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis 77,8 proc. mokinių teigia, kad su mokytojais aptaria savo mokymosi rezultatus, planuoja tolesnį mokymąsi.
3. 70 proc. stebėtų pamokų protokolų teigiama, kad mokiniai geba savarankiškai atlikti užduotis, vertinti savo mokymąsi, įvardyti sunkumus ir problemas.
4. 2020–2021 m. m. ir 2021–2022 m. m. 60 proc. 3–6 klasių mokinių gebėjo kelti mokymosi uždavinius ir analizuoti savo pasiekimus ir pažangą pamokoje (duomenys iš asmeninės pažangos formų analizės).

Paveikūs vertinimo kriterijai ir grįžtamasis ryšys sudaro sąlygas mokiniui įsisąmoninti mokymosi pažangą ir rezultatus.

1. Mokytojų ilgalaikiuose ir trumpalaikiuose planuose atsispindi vertinimas.
2. Gimnazijos vidaus įsivertinimo duomenimis 78,8 proc. mokinių teigė, kad mokslo metų pradžioje supažindinami su dalykų vertinimo kriterijais.
3. Stebėtų pamokų protokolų analizė rodo, kad mokytojų taikomi formuojamojo vertinimo metodai (pagyrimas, paaiškinimas, grįžimas prie nesuprastų dalykų) sudaro sąlygas mokiniui siekti pažangos ir optimalaus mokymosi rezultato.