• Kategorija: Mokinių priėmimas
  • Peržiūros: 969

Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos mokinių priėmimo į ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupes ir bendrojo ugdymo klases tvarkos aprašas

PATVIRTINTA
Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio
gimnazijos direktoriaus 2020 m. vasario 25 d.
įsakymu Nr. V1-37 

KAUNO R. ČEKIŠKĖS PRANO DOVYDAIČIO GIMNAZIJOS

MOKINIŲ PRIĖMIMO Į IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO GRUPES IR BENDROJO UGDYMO KLASES TVARKOS APRAŠAS

 

  I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokinių priėmimo į Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnaziją tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja mokinių priėmimą mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, nustato klasių ir priešmokyklinio ugdymo grupių komplektavimo kriterijus, mokinių paskirstymo į klases principus, prašymų pateikimo terminus, priėmimo į laisvas vietas prioritetus, priėmimo per mokslo metus tvarką, priėmimo į gimnaziją įforminimą, informavimo apie klasių komplektavimą tvarką.

2. Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija, nustatydama priėmimo į gimnaziją tvarką, vadovaujasi Mokinių priėmimo į Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu             Nr. TS-493 (2020 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. TS-20 redakcija).

3. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

II SKYRIUS

PRIĖMIMO MOKYTIS PAGAL IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO, PRADINIO, PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMAS KRITERIJAI

 

4. Į gimnazijoje esančias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes priėmimas organizuojamas vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtintu Centralizuoto vaikų priėmimo į Kauno rajono savivaldybės biudžetinių švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašu. Priimtų vaikų sąrašai skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje https://darzeliai.krs.lt.

5. Mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis pirmumo teise priimami mokiniai, gyvenantys gimnazijai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje, gimnazijoje baigę pradinio ugdymo programą ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį.

6. Vidurinio ugdymo programą mokiniai renkasi patys, pirmumo teise priimami asmenys, pageidaujantys tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, baigę gimnazijoje pagrindinio ugdymo programą. Jei norinčiųjų yra daugiau, negu laisvų mokymosi vietų, pirmiausia priimami asmenys, gyvenantys Savivaldybės teritorijoje, atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymąsi, ir mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimų vertinimus).

7. Mokiniai, gyvenantys gimnazijai nepriskirtoje aptarnavimo teritorijoje tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokiniui pageidaujant gali būti priimti į gimnaziją tuo atveju, jei yra laisvų vietų. Pirmumo teise priimami mokiniai, dėl įgytų ar įgimtų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gimnazijoje jau besimokančių mokinių broliai ar seserys, arčiausiai gimnazijos gyvenantys asmenys

8. Per mokslo metus mokiniai priimami į laisvas klasių vietas. 

9. Mokytis pagal pradinio ugdymo programą priimamas vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Vaikas gali būti priimamas mokytis pagal pradinio ugdymo programą vieneriais metais anksčiau (kai tais kalendoriniais metais sueina 6 metai), jei vaiko tėvų (globėjų) sprendimu jis buvo pradėtas ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą anksčiau (kai tais kalendoriniais metais sueina 5 metai).

10. Vieno iš tėvų (globėjų) prašymu vaikas gali būti priimamas į antrą klasę, jeigu gimnazijos direktoriaus nustatyta tvarka patikrinus jo pasiekimus, nustatoma jų atitiktis pirmos klasės mokiniui mokykloje numatytiems mokymosi pasiekimams.

11. Mokiniai dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priimami į arčiausiai savo gyvenamosios vietos esančią mokyklą, vykdančią bendrojo ugdymo programas, sudarant sąlygas mokytis pagal individualizuotas pradinio, pagrindinio ugdymo programas.

12. Baigę pradinio ugdymo individualizuotą programą specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai priimami mokytis pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, pateikę pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus.

13. Baigusiems pagrindinio ugdymo individualizuotą programą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams siūloma tęsti mokymąsi pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą mokyklų specialiosiose klasėse, specialiosiose mokyklose ir profesinio mokymo įstaigų specialiosiose grupėse.

14. Užsienyje mokęsis mokinys mokytis pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą priimamas bendra tvarka, pateikęs užsienio mokykloje įgytus pasiekimus patvirtinančius dokumentus.

15. Gimnazija pagal turimą informaciją (pateiktus asmens patirtį ir pasiekimus įrodančius dokumentus, atsižvelgusi į jo amžių, pokalbius su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), jei iš užsienio grįžęs mokinys yra nepilnametis, priima jį mokytis į klasę, kurioje mokosi jo bendraamžiai.

16. Jei iš užsienio grįžusio mokinio pateiktų mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, pokalbių ir kitų duomenų paaiškėja, kad jo pasiekimai aukštesni (žemesni), nei numatyti ugdymo programoje, pagal kurią mokosi jo bendraamžiai, mokinys turi teisę mokytis aukštesnėje klasėje (klase žemiau). Jei mokinys nepilnametis, gimnazija sprendimą turi suderinti su jo tėvais (globėjais, rūpintojais).

17. Priimant iš užsienio atvykusį mokinį arba mokinį, Lietuvoje baigusį užsienio valstybės arba tarptautinės organizacijos pradinio, pagrindinio ugdymo programą ar tam tikrą jos dalį arba vidurinio ugdymo programos dalį, gimnazija sudaro jo individualaus ugdymo planą, užtikrina mokiniui reikiamą švietimo arba mokymosi pagalbą.

18. Priimant mokinį į gimnaziją, žinių ir gebėjimų patikrinimas (egzaminas, testas ar kt. forma) nevykdomas.

 

III SKYRIUS

PRAŠYMŲ PATEIKIMO TERMINAI IR PRIĖMIMO Į GIMNAZIJĄ ĮFORMINIMAS

 

19. Šio Aprašo 5 punkte nurodytų mokinių ir į gimnazijos I–IV klases mokinių prašymai priimami nuo einamųjų metų sausio 2 d. iki vasario 28 d. Prašymai ir kiti dokumentai registruojami vadovaujantis Dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta gaunamų dokumentų registravimo tvarka.

20. Priimant mokinius į likusias laisvas vietas, gali būti pateikti dokumentai, patvirtinantys pirmumo teisę, nurodytą šio Aprašo 7 punkte.

21. Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų), nuo 14 metų – tėvai (rūpintojai) arba mokinys, turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą.

22. Gimnazijoje mokinių priėmimą vykdo gimnazijos direktorius ir mokinių priėmimo komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi darbo reglamentu. Komisijos pirmininku skiriamas vienas iš gimnazijos direktoriaus pavaduotojų ugdymui. Gimnazijos direktorius negali būti nei Komisijos pirmininku, nei nariu.

23. Gimnazijos direktorius:

23.1. sudaro mokinių priėmimo komisiją, paskiria jos pirmininką ir patvirtina darbo reglamentą;

23.2. paskiria asmenį, atsakingą už prašymų priėmimą;

23.3. patvirtina mokinių paskirstymo į klases principus (prašymo padavimo data, mergaičių ir berniukų skaičius klasėje, broliai ir seserys, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius ir kt.) ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių paskirstymo į klases principus (mokytojo pasirengimas darbui, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijos, nustatytos ligos diagnozės, mokinių skaičius klasėje ir kt.);

23.4. sprendžia priėmimo metu iškilusius klausimus.

24. Priimant mokytis pagal pradinio ugdymo programą tėvai (globėjai) gimnazijai pateikia:

24.1. prašymą;

24.2. vaiko gimimo liudijimo originalą ir kopiją;

24.3. gyvenamąją vietą patvirtinantį dokumentą (einamųjų arba praėjusiųjų metų).

25. Mokiniai, norintys tęsti mokslą pagal pradinio ugdymo programą (t. y. mokytis antroje, trečioje ar ketvirtoje klasėje), gimnazijai pateikia prašymą, mokymosi pasiekimų pažymėjimą ir (ar) pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje, jei pageidauja mokytis prasidėjus mokslo metams.

26. Priėmimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį. Mokytis į penktas klases pagal pagrindinio ugdymo programą priimami mokiniai, pateikę gimnazijai:

26.1. prašymą;

26.2. gyvenamąją vietą patvirtinantį dokumentą (einamųjų arba praėjusiųjų metų), jeigu mokėsi kitoje mokykloje.

27. Mokiniai, norintys tęsti mokslą pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, t. y. mokytis šeštoje, septintoje ar aštuntoje klasėje, gimnazijai pateikia:

27.1. prašymą ir mokymosi pasiekimų pažymėjimą, jei pageidauja mokytis nuo einamųjų metų rugsėjo 1 dienos;

27.2. prašymą, mokymosi pasiekimų pažymėjimą ir (ar) pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje, jei pageidauja mokytis prasidėjus mokslo metams.

28. Priėmimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Mokytis į devintas klases (I gimnazijos klases) pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį priimami mokiniai, pateikę gimnazijai:

28.1. prašymą;

28.2. mokymosi pasiekimų pažymėjimą, jei atvyksta iš kitos mokyklos mokytis nuo einamųjų metų rugsėjo 1 dienos;

28.3. mokymosi pasiekimų pažymėjimą ir (ar) pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje, jei pageidauja mokytis prasidėjus mokslo metams.

29. Priėmimas mokytis pagal vidurinio ugdymo programą. Mokytis į III gimnazijos klases priimami mokiniai, pateikę prašymą, jei mokosi toje pačioje gimnazijoje, prašymą, pagrindinio ugdymo išsilavinimo pažymėjimą ir individualų ugdymo planą, jei mokėsi kitoje mokykloje.

30. Kitų gimnazijų mokiniai, pageidaujantys mokytis IV gimnazijos klasėse, pateikia prašymą, individualų ugdymo planą ir mokymosi pasiekimų pažymėjimą. Mokiniui, atvykusiam iš kitos gimnazijos, turi būti užtikrinamas mokymosi tęstinumas, sudarytos galimybės keisti bendrojo ugdymo dalykus, jų kursus, pasirenkamuosius dalykus ir dalykų modulius.

31. Baigtą ugdymo programą patvirtinantį dokumentą mokinys pateikia:

31.1. pasibaigus mokyklose ugdymo procesui, jei prašymą mokytis pateikė iki vasario 28 d.;

31.2. kartu su kitais dokumentais, jei prašymas pateikiamas pasibaigus ugdymo procesui.

32. Nuo rugsėjo 1 d. naujoje mokykloje pradėję mokytis mokiniai vaiko sveikatos pažymėjimą turi pateikti iki einamųjų metų rugsėjo 15 d.

33. Mokinio priėmimas mokytis pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas įforminamas mokymo sutartimi. Mokymo sutartyje aptariami gimnazijos ir mokinio įsipareigojimai, jų nevykdymo padariniai. Sutartis sudaroma mokiniui naujai atvykus mokytis arba pradėjusiam mokytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą ugdymo programos vykdymo laikotarpiui, t. y. dėl pradinio ugdymo, pirmos ir antros dalies pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo programų. Sutartis pasirašoma iki pirmos mokymosi dienos:

33.1. abu sutarties egzempliorius pasirašo gimnazijos direktorius ir prašymą pateikęs asmuo. Vienas sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, kitas lieka gimnazijoje, įsegamas į mokinio asmens bylą;

33.2. už mokinį iki 14 metų sutartį pasirašo vienas iš tėvų (globėjų);

33.3. už mokinį nuo 14 metų – tėvai (rūpintojai) arba mokinys, turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą;

33.4. mokymo sutartis registruojama mokymo sutarčių registracijos žurnale.

34. Mokymo sutartis mokinio laikino išvykimo gydytis ir mokytis ar mokytis pagal tarptautinę mokinių mobilumo mainų programą nenutraukiama.

35. Sudarius mokymo sutartį, asmuo įregistruojamas mokinių registre, formuojama jo asmens byla:

35.1. mokinio asmens byloje saugojama pasiekimų pažymėjimo kopija. Originalas grąžinamas jo pateikėjui;

35.2. mokiniui išvykus iš gimnazijos, jo asmens byla lieka gimnazijoje. Gavus mokyklos, kurioje mokinys tęsia mokslą, prašymą, mokyklai išsiunčiamos prašomų dokumentų kopijos ir (arba) pateikiama pažyma apie mokymosi rezultatus;

35.3. mokinio laikinas išvykimas gydytis ir mokytis įforminamas direktoriaus įsakymu, jame nurodant laikino išvykimo priežastį;

35.4. iš mokinių registre sukauptų duomenų automatiniu būdu formuojamas, o pasibaigus mokslo metams išspausdinamas ir sudaromas mokinių abėcėlinis žurnalas;

35.5. mokinių abėcėliniame žurnale mokinių pavardės ir vardai surašomi abėcėlės tvarka ir kasmet registracijos numeriai pradedami nuo 1.

36. Mokinio priėmimas į gimnaziją ir išvykimas iš jos įforminamas direktoriaus įsakymu.

37. Gimnazija, priėmusi mokinį:

37.1. įrašo mokinio duomenis į mokinių registro duomenų bazę,

37.2. ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo priėmimo dienos raštu informuoja Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrių apie atvykusius iš kitų šalių mokinius, nurodydama šalį, iš kurios atvyko ir kokia kalba mokėsi.

38. Gimnazija atsako už nepertraukiamą vaikų iki 16 metų mokymąsi. Mokinys gimnazijos direktoriaus įsakymu išbraukiamas iš gimnazijos mokinių sąrašų ir išregistruojamas iš Mokinių registro, kai:

38.1. gimnazija turi mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymą nutraukti mokymosi sutartį;

38.2. deklaruotas mokinio išvykimas su tėvais (globėjais, rūpintojais) nuolat gyventi į užsienio valstybę;

38.3. nedeklaruotą mokinio išvykimo į užsienį atvejį nustato ir išanalizuoja gimnazijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija ir siūlo išbraukti iš mokinių sąrašų.

 

IV SKYRIUS

KLASIŲ KOMPLEKTAVIMAS

 

39. Gimnazijos klasėje mokinių turi būti:

39.1. ne daugiau kaip 24, jeigu mokoma pagal pradinio ugdymo programą;

39.2. ne daugiau kaip 30, jeigu mokoma pagal pagrindinio ir (ar) vidurinio mokymo programą.

40. Dėl įgytų ar įgimtų sutrikimų turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinys, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės, kurioje mokosi, mokiniams, todėl atitinkamai mažinamas didžiausiasis nustatytas tos klasės mokinių skaičius. Naujai sudaromoje bendrojo ugdymo klasėje, jungtinėje klasėje gali būti ne daugiau kaip trys mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

41. Bendrojo ugdymo klasėje didžiausias mokinių skaičius, prasidėjus mokslo metams, išimties tvarka gali būti didinamas ne daugiau kaip dviem mokiniais.

42. Mokinių minimalus skaičius klasėje nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo metodiką.

43. III gimnazijos klasės komplektuojamos, jeigu mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičius yra ne mažesnis kaip 12.

44. Bendrojo ugdymo klasės jungiamos mokytis pagal:

44.1. pradinio ugdymo programą – gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Jungtinėse klasėse mokoma iki 24 mokinių, mažiausias skaičius jungtinėje klasėje – 8 mokiniai.

44.2. pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį – 5–8 klasės (jungiamos dvi gretutinės klasės). Didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje – 30 mokinių, mažiausias – 8 mokiniai. Mokyti pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį klasės nejungiamos.

44.3. Gimnazijos direktorius iki einamųjų metų kovo 1 d. Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus nustatyta forma raštu pateikia, o iki liepos 1 d. patikslina informaciją apie prognozuojamą klasių skaičių ir mokinių skaičių jose.

 

V SKYRIUS 

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

45. Gimnazijos direktorius atsako už šio Aprašo nuostatų laikymąsi. 

46. Dėl priėmimo tvarkos kilę ginčai sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

47. Šis Aprašas gali būti keičiamas, papildomas ar panaikinamas pasikeitus galiojantiems teisės aktams.

––––––––––––––––––––––––

 

© 2024 All rights reserved

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija