GIMNAZIJOS SOCIALINĖS – PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS
PATVIRTINTA
Kaunor. Čekiškės Prano Dovydaičio
gimnazijos direktoriaus 2026 m. 03-19 d.
įsakymu Nr. V1-53
KAUNO R. ČEKIŠKĖS PRANO DOVYDAIČIO GIMNAZIJOS
SOCIALINĖS – PILIETINĖS VEIKLOS
ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
-
Socialinės – pilietinės veiklos organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vadovaujantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais.
-
Aprašas reglamentuoja socialinės – pilietinės veiklos organizavimo Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje tikslą ir uždavinius, veiklos turinį ir kryptis, atlikimo būdus, trukmę ir fiksavimą, koordinavimą bei priežiūrą.
-
Socialinė – pilietinė veikla yra privaloma pagrindinio ir vidurinio ugdymo proceso dalis, įtraukiama į gimnazijos ugdymo planą ir siejama su pilietiškumo ugdymu, gimnazijos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, platesnio konteksto kultūrinėmis bei socialinėmis programomis.
II SKYRIUS
SOCIALINĖS – PILIETINĖS VEIKLOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
-
Socialinės – pilietinės veiklos tikslas – skatinti gimnazijos mokinius aktyviu dalyvavimu prisidėti sprendžiant aktualias socialines problemas bendruomeniniame ir visuomeniniame gyvenime ir, reflektuojant savo patirtį, ugdytis pilietiškumo, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos bei kitas kompetencijas.
-
Socialinės – pilietinės veiklos uždaviniai:
5.1. skatinti mokinių visapusišką asmenybės brandą ir dalyvavimu grįstą mokymąsi;
5.2.padėti įsisąmoninti kiekvieno asmens atsakomybę kuriant savo asmeninę, vietos bendruomenės ir platesnės visuomenės gerovę bei paskatinti mokinius ieškoti pozityvių saviraiškos būdų;
5.3 skatinti mokinius apgalvoti savo patirtis, ugdytis savistabos įgūdžius, gebėjimą kritiškai įsivertinti savo priimtų sprendimų pagrįstumą ir pridėtinę vertę sau patiems ir bendruomenei, kuriai mokiniai priklauso.
III SKYRIUS
SOCIALINĖS – PILIETINĖS VEIKLOS TURINYS IR KRYPTYS
-
Socialinė – pilietinė veikla yra mokymosi turinio dalis, atliekama laisvu nuo pamokų metu ir pasirenkama vadovaujantis šiais principais:
6.1. prasmingumo. Socialinė – pilietinė veikla prisideda prie mokinio saviraiškos, asmeninių tikslų įgyvendinimo, pasirinktos veiklos, padeda atrasti jam asmeniškai prasmingą veiklą bei skatina jį orientuotis ne tik į rezultatą, bet ir į patį veiklos procesą, mokytis iš savo klaidų ir pasiekimų bei reflektuoti apie įvairių patirčių naudą. Mokiniai gali įsitraukti į įvairių nevyriausybinių organizacijų veiklą ir prisidėti prie jiems rūpimų problemų sprendimo, pvz., visuomenės sąmoningumo didinimo klimato kaitos klausimais, gyvūnų apsaugos ir pan.;
6.2. asmeninio tobulėjimo. Socialinė – pilietinė veikla pasirenkama atliepiant mokinio interesus ir pomėgius. Socialinė – pilietinė veikla nėra savitikslė, ji turi padėti mokiniams tobulėti, plėsti savo pažinimo ribas, išbandyti save atliekant naujus vaidmenis, patirti naujus kontekstus. Puiku, jei mokiniai savo stiprybes ir talentus gali pritaikyti naujame kontekste, ir tai sudaro sąlygas mokiniams įsivertinti savo stiprybes ir numatyti galimas tolesnio mokymosi trajektorijas. Skatinamas mokinių dalyvavimas ir jų pagalba organizuojant įvairias parodas, koncertus, sporto turnyrus, kitus renginius įvairiose socialinės globos institucijose, ligoninėse, telkiant bendruomenes konkrečiam tikslui siekti arba pagalbos teikimas jaunesnio amžiaus mokiniams mokantis, taip pat neformaliojo vaikų švietimo ir užimtumo veiklų organizavimas dienos centrus lankantiems vaikams, mokymosi sunkumų turintiems vaikams, migrantams, savanorystė ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokymas, konsultavimas, paskaitos vedimas, pranešimų skaitymas arba kitos panašios veiklos;
6.3. socialinio teisingumo. Mokinys turi suvokti, kad jis yra didesnės bendruomenės ir visuomenės narys ir kad nuo kiekvieno asmeninio indėlio priklauso visuomenės gerovė. Visuomenės gerovė užtikrinama, kai visoms asmenų grupėms sudaroma galimybė lygiavertiškai dalyvauti socialiniame gyvenime. Mokinių indėlis, net ir pats mažiausias, užtikrinant šias galimybes yra neįkainojama pagalba valstybei ir visiems žmonėms.
6.4. dalyvavimo. Socialinė – pilietinė veikla turi padėti mokiniui suprasti, kad demokratinė visuomenė grįsta jų piliečių įsitraukimu ir dalyvavimu sprendžiant visuomenei aktualius klausimus ir kad kolektyvinėmis pastangomis galima pasiekti daugiau, nei veikiant individualiai. Todėl mokiniai turi būti skatinami atlikti veiklas ne tik individualiai, bet ir dalyvaujant bendrose veiklose, kurių metu jie mokytųsi pažinti vieni kitus, išklausyti skirtingas nuomones, ieškoti sutarimo, argumentuoti nuomones, atlikti įvairus socialinius vaidmenis, dalintis, bendradarbiauti ir padėti vieni kitiems. Galimos įvairios mokinių grupių arba klasių iniciatyvos, siekiant spręsti vietos bendruomenei aktualius klausimus, pvz., organizuoti pilietines iniciatyvas ir/ar jose dalyvauti, taip pat dalyvauti kraštotyrinėje, ekologinėje veikloje, domėtis aplinkosaugine veikla, dalyvauti dramos mėgėjų ir liaudiškų šokių kolektyvų veikloje prisidėti rengiant šventes, dalyvauti ekspedicijoje, žygyje prisidėti juos rengiant.
-
Siūlomos socialinės – pilietinės veiklos kryptys:
|
Pagrindinės veiklos kryptys |
Veiklos kryptys |
Galimos veiklos |
|
PILIETINĖ |
Pilietinė veikla |
Pilietinių iniciatyvų organizavimas. Dalyvavimas pilietinėse akcijose. Veikla klasės ar gimnazijos mokinių savivaldoje (mokinių taryboje, renginių organizavimas). Veikla jaunimo organizacijose (pvz., skautai) Gimnazijos atstovavimas visuomeninėje veikloje (veiklos vietos bendruomenėje ir kt., ). |
|
Kita veikla |
Atstovavimas gimnazijai vykdant visuomeninę veiklą (olimpiados, konkursai, akcijos, žygiai, minėjimai). Pagalba mokytojams, klasės vadovui ir kitiems gimnazijos darbuotojams. Pagalba organizuojant apklausas, tyrimus ir juos apibendrinant. |
|
|
SOCIALINĖ |
Socialinė veikla |
Labdaros akcijų inicijavimas ir dalyvavimas jose. Savanoriškas darbas nevyriausybinėse organizacijose. Savanoriška veikla senelių globos namuose, ikimokyklinio ugdymo grupėse, gyvūnų prieglaudose ir kt., (NVO). Pagalba mokymosi sunkumų turintiems mokiniams. |
|
Darbinė veikla |
Kabinetų ir kitų patalpų tvarkymas. Inventoriaus smulkus remontas. Dekoracijų ruošimas, erdvių apipavidalinimas. |
|
|
VISUOMENIŠKUMAS |
Kultūrinė veikla |
Gimnazijos, rajono, šalies ar tarptautinių kultūrinių renginių organizavimas ir (ar) savanoriavimas juose. Dalyvavimas mėgėjų teatro kolektyvuose. Parodų rengimas. |
|
Sportinė veikla |
Sportinių renginių, varžybų organizavimas, teisėjavimas juose. Kita savanoriška veikla sportinių renginių metu. |
|
|
Ekologinė veikla |
Gimnazijos, miestelio, seniūnijos aplinkų tvarkymas. Dalyvavimas ekologiniuose projektuose bei akcijose. |
IV SKYRIUS SOCIALINĖS – PILIETINĖS VEIKLOS ĮGYVENDINIMAS
-
Socialinė – pilietinė veikla yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai skiriama trukmė per mokslo metus:
8.1. 5-8 klasių ir I – II gimnazijos klasių mokiniams – 20 val.
8.2. III gimnazijos klasių mokiniams – 40 val. (rekomenduojama)
8.3. IV gimnazijos klasių mokiniams – 30 val. (rekomenduojama)
-
Socialinei – pilietinei veiklai skirtos valandos nėra įskaičiuojamas į mokinio mokymosi krūvį, tai laisvu nuo pamokų metu vykdoma veikla, kuri gali būti atliekama ir mokinių atostogų metu.
-
Socialinė – pilietinė veikla yra mokinio laisvai pasirenkama. Per mokslo metus privaloma pasirinkti veiklas ne mažiau kaip iš trijų skirtingų veiklos krypčių (žr. punktą 7).
-
Socialinę – pilietinę veiklą mokiniai gali atlikti individualiai arba grupėmis, bendradarbiaujant su savivaldos institucijomis, visuomeninėmis ar kitomis organizacijomis, asociacijomis ir kt.
-
Socialinę – pilietinę veiklą mokiniai fiksuoja šios veiklos apskaitos (1 priedas), planavimo ir refleksijos lapuose (2 priedas).
-
Atliktos veiklos įrodymus (veiklą patvirtinančius dokumentus, nuotraukas) ir refleksijas (rekomenduojama) mokiniai kaupia socialinės – pilietinės veiklos aplanke. Veiklos aplanko formą mokslo metų pradžioje mokiniai suderina su klasės vadovu.
-
Mokinių pareigos atliekant socialinę – pilietinę veiklą:
14.1. parengti planą dėl galimos socialinės – pilietinės veiklos pobūdžio ir turinio;
14.2. aptarti savo pasiūlytas veiklas ir užduotis su klasės vadovu;
14.3 atsakingai vykdyti suplanuotas užduotis;
14.4. apmąstyti savo patirtį ir prireikus koreguoti socialinės – pilietinės veiklos pobūdį, užduotis ir kt.;
14.5. kaupti savo socialinės – pilietinės veiklos įrodymus;
14.6. dalyvauti ugdomuosiuose pokalbiuose su klasės vadovu, pateikti socialinės – pilietinės veiklos reikiamus įrodymus ir refleksiją apie atliktas veiklas raštu;
14.7. kilus nenumatytoms aplinkybėms, koreguoti, perplanuoti savo socialinę – pilietinę veiklą.
-
Klasės vadovas ne mažiau vieną kartą per pusmetį ar trimestrą su mokiniais aptaria jų vykdomą socialinę – pilietinę veiklą.
-
Klasės vadovo (atsakingo už socialinės – pilietinės veiklos koordinavimą) pareigos:
16.1 paaiškinti socialinės – pilietinės veiklos prasmę, reikalavimus, pateikti gerųjų socialinės ir pilietinės veiklos atlikimo pavyzdžių;
16.2. padėti mokiniams pasirinkti socialines – pilietines veiklas ir suprasti, kaip jų patirtis jas atliekant prisidės prie mokinių asmeninio augimo; pateikti rekomendacinio pobūdžio socialinių pilietinių veiklų sąrašą;
16.3. padėti mokiniams pasirengti savo socialinės – pilietinės veiklos planus;
16.4. organizuoti konsultacijas, pagal galimybes stebėti, kaip mokiniams sekasi atlikti nusimatytas užduotis. Pastebėjus, kad mokiniams kyla sunkumų, kviesti mokinius pokalbiui ir teikti reikiamą pagalbą. Jei socialinė – pilietinė veikla atliekama už gimnazijos ribų, palaikyti ryšį su organizacijų atstovais; teikti grįžtamąjį ryšį mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) apie socialinės pilietinės veiklos rezultatus;
16.5. ugdymo laikotarpio pabaigoje patikrinti, kad būtų įvykdytas minimalus socialinės – pilietinės veiklos reikalavimas, apibendrinti mokinių patirtis ugdomųjų pokalbių metu arba gavus jų veiklos apskaitą ir refleksijas (rekomeduojama) raštu bei vertinti mokinio įvykdytas užduotis ir refleksiją.
-
Pirmojo trimestro metu mokiniams rekomenduojama atlikti ne mažiau kaip trečdalį numatytų socialinės – pilietinės veiklos valandų, pirmojo pusmečio metu – ne mažiau kaip pusę (žr. punktą 8). Jei per pirmąjį trimestrą ar pusmetį mokinys neatlieka šios veiklos, antrame trimestre ar pusmetį mokiniui leidžiama intensyvinti veiklą ir atlikti likusias privalomas valandas.
-
Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317 „Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitoma socialinė – pilietinė veikla.
-
Trimestro ar pusmečio pabaigoje įvertinimai fiksuojami elektroniniame dienyne, nurodant veiklos kryptį, įgyvendinti panaudotą valandų skaičių, komentaruose apibūdinant veiklą. Veiklos apskaitą ir vertinimą vykdo klasių vadovai.
-
Mokiniui, negavusiam metinio socialinės – pilietinės veiklos įvertinimo, skiriama papildomo laiko jai atlikti (iki kitų mokslo metų pradžios). Mokinių veiklos atlikimo klausimai svarstomi mokytojų taryboje.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
-
Klasių vadovai mokslo metų pradžioje mokinius pasirašytinai supažindina su gimnazijos socialinės – pilietinės veiklos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu.
-
Socialinės – pilietinės veiklos priežiūrą vykdo direktoriaus pavaduotojas ugdymui.
-
II ir IV klasės mokinys tik atlikęs socialinę – pilietinę veiklą yra laikomas baigusiu pagrindinio arba vidurinio ugdymo programą.
-
Socialinės – pilietinės veiklos organizavimo tvarka esant būtinybei bendru sutarimu gali būti peržiūrima ir koreguojama.
___________________________________
SOCIALINĖS – PILIETINĖS VEIKLOS APSKAITOS LAPAS
SOCIALINĖS – PILIETINĖS VEIKLOS PLANAVIMAS/UŽDAVINIAI