ERASMUS + KA1 PROJEKTAS „POZITYVUS ŠVIETIMAS UGDYMO(SI) REZULTATAMS“

Kauno rajono Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos komanda dalyvauja Erasmus + KA1 projekte „Pozityvus švietimas ugdymo(si) rezultatams“ drauge su dar 9 rajono gimnazijomis. Gruodžio 2-7 dienomis Austrijoje, Karintijos žemėje vyko projekto mokymai, kuriuose savo mokyklą atstovavau ir aš.  Mokymus surengti padėjo švietimo ir tarpininkavimo agentūros vadovė Aldona Biedermann (BVO Bildungsberatum & Vermittlungsagentur GmbH). Projekto dalyviai susipažino su Austrijos švietimo sistema nuo pradinės mokyklos iki profesijos įgijimo, lankėsi įvairaus tipo ugdymo įstaigose, stebėjo pamokas, dalyvavo diskusijose apie Austrijos švietimo ypatumus.

Per šias dienas lankėmės dviejose naujo tipo vidurinėse mokyklose, dviejose gimnazijose ir vienoje profesinėje mokykloje. Vaitensfeldo vidurinės mokyklos direktorius ponas Helmut Lackner pasidalijo mintimis apie aukštą mokytojo savivertę, darbo motyvaciją, pasitikėjimą ir rūpinimąsi mokiniais, jų poreikių pažinimą ir pagalbos teikimą. Jis papasakojo apie bendravimą su tėvais, apie pozityvų mokyklos ir seniūnijos bendradarbiavimą ir ugdymo proceso finansavimą. Supažindino su būsimų pedagogų rengimu, jaunų mokytojų praktika bei mokytojų tarpusavio santykiais ir dalykiniu bendradarbiavimu.

BG/BRG Mössinger gimnazijoje stebėjome pamokas, aptarėme jose naudojamus aktyvius metodus ir vertinimą, kalbėjome apie pozityvią mokinių ir mokytojų komunikaciją. Gimnazijos direktorius ponas H.R. Mag. Harald A. Kaichler pristatė Karintijos žemės gimnazijų tinklą, savo gimnazijos ugdymo pakraipas ir mokymo turinio ypatumus didelį dėmesį skiriant IT, darbo organizavimą. Mokinių atstovas Kristijanas pristatė gimnazijoje teikiamas galimybes ugdytis pagal pasirinktą planą ir profilį, dalyvauti įvairiuose projektuose ir konkursuose, baigiamųjų egzaminų sistemą.

Ingeborg Bachmann gimnazijoje buvo surengta konferencija su mokytojais ir švietimo ministerijos atstovais. Gimnazijos mokytojų komanda pristatė gimnazijos vizitinę kortelę: kalbų mokymosi ir gamtos mokslų pakraipas, vykdomus projektus ir konkursus, laimėjimus ir teikiamas paslaugas. Švietimo ministerijos atstovė ponia Mag. Barbara Bergner dar kartą supažindino su Austrijos švietimo sistema, atsakė į mūsų klausimus apie mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo metodiką. Diskusijose pasidalijome savo šalių įžvalgomis apie geros mokyklos koncepciją, aplankėme gimnazijos erdves. Direktoriaus pasakyti žodžiai „Pati geriausia reklama mokyklai – mokinių ir tėvų atsiliepimai. Mokinį motyvuoti ir sudominti pamokoje gali tik mokytojas“ tapo dienos moto kiekvienam projekto dalyviui. Projekto komanda kiekvieną dieną pildė mokymosi dienoraštį ugdymo pokyčiams, kasdien komandos nariai aptarė pozityvaus švietimo idėjas, dalijosi praktine patirtimi. 

Apie šias įžvalgas kalbėjau ir gruodžio 23 d. vykusiame gerosios patirties sklaidos užsiėmime gimnazijos mokytojams. Džiugu, kad kolegoms kilo ne viena mintis, kaip šias žinias pritaikyti ir savo gimnazijoje.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalė Keliauskienė

PROJEKTO „POZITYVUS ŠVIETIMAS UGDYMO(SI) REZULTATAMS“ VEIKLŲ ISPANIJOJE PRISTATYMAS

Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius 2019–2020 m. laikotarpiu įgyvendina projekto „Pozityvus švietimas ugdymo(si) rezultatams“ suplanuotas veiklas. Skyrius yra projekto koordinatorius, partneriai: Akademijos Ugnės Karvelis, Piliuonos, Babtų, Čekiškės Prano Dovydaičio, Domeikavos, Karmėlavos Balio Buračo, Neveronių, Raudondvario, Vandžiogalos, Vilkijos gimnazijos. Projektas parengtas siekiant, kad pozityviosios pedagogikos idėjos atneštų pokyčių į kuo daugiau mokyklų, kurti pozityvaus švietimo modelį ir jį diegti mokyklos bendruomenėse, todėl įvairių dalykų mokytojams sudarytos galimybės įgyti mokymo(si) ir profesinės patirties kitose šalyse.

Spalio 13–19 d. suburti dešimties Kauno rajono ilgųjų gimnazijų atstovai dalyvavo stažuotėje Ispanijoje, Valensijos mieste. Šios stažuotės mokymuose „Positive education: Happy school“ teko atstovauti mūsų gimnaziją. Spalio 28 dieną skaičiau pranešimą „Pozityvus švietimas ugdymos(i) rezultatams gimnazijos bendruomenės nariams. Pasidalinau paskaitose „Positive education: Happy school“ su Maria Angeles Ruiz Gamez ir Kelsie Kerwin įgytomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis. Supažindinau su pozityvios psichologijos kontekstu, psichologo Seligmano Perma modeliu, aptarėme pozityviosios psichologijos praktinio pritaikymo metodus, nes nuolat tobulinama praktika ir jos tęstinumas sudaro galimybę formuotis naujiems įpročiams. Pristačiau vaizdinę medžiagą apie Ispanijos švietimo sistemą bei įspūdžius iš vizito Gvadalaviaros mergaičių mokyklos Valensijoje, kuri vadovaujasi Seligmano pozityvios psichologijos teorijos aspektais ir yra viena iš geriausių skirtingais reitingais vertinamų mokyklų.

Jūratė Kaupienė anglų kalbos mokytoja metodininkė

Siekiant sukurti mokiniams saugią mokymosi aplinką, ugdyti gyvenimo įgūdžius, šiais mokslo metais 5-8 klasių mokiniai pradėjo vykdyti Lions Quest socialinio emocinio ugdymo programą „Paauglystės kryžkelės“. Ši programa integruota į ugdymo procesą, kuris skatina tinkamą paauglių vystymąsi socialinį ir emocinį ugdymą, charakterio ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų ir patyčių prevenciją bei mokymąsi tarnaujant.

5-8 klasių vadovės

PATVIRTINTA

Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio

gimnazijos direktoriaus

2017 m. rugpjūčio 31 d.

Įsakymu Nr. 142-V1

KAUNO R. ČEKIŠKĖS PRANO DOVYDAIČIO GIMNAZIJOS

VAIKO GEROVĖS KOMISIJOS SUDARYMO IR JOS DARBO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos (toliau – Gimnazija) Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašas reglamentuoja  Vaiko gerovės komisijos sudarymo (toliau – Komisija) ir darbo organizavimo tvarką.
2. Komisijos pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių skiria, Komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina gimnazijos direktorius.
3. Gimnazijos Vaiko gerovės komisiją sudaro: direktoriaus pavaduotojas ugdymui, socialinis pedagogas, spec. pedagogas – logopedas,  psichologas, mokytojai.
4. Komisijos darbą pagal nustatytą reglamentą organizuoja gimnazijos direktoriaus paskirtas Komisijos pirmininkas, o jam nesant – jo pavaduotojas.
5. Komisija vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 ,,Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais ir ,,Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. V-319 redakcija).
6. Komisija savo darbą grindžia šiais principais:
   1. geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais;
   2. vaiko dalyvavimo priimant su juo susijusius sprendimus. Kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis išsakyti savo nuomonę, išklausomas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per tėvus (globėjus, rūpintojus) įsakymu nustatyta tvarka, vaiko nuomonei skiriant deramą dėmesį;
   3. individualizavimo. Priimant su vaiku susijusius sprendimus, atsižvelgdama į jo amžių, brandą, individualius poreikius, gebėjimus, artimiausios aplinkos (šeimos) poreikius, galimybes, lūkesčius ir kitas svarbias aplinkybes;
   4. visapusiškumo. Siekiant sudaryti sąlygas veiksmingam įtraukiajam ugdymui, įvertinamas paslaugų ir pagalbos poreikis vaikui, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) ir siekiama užtikrinti koordinuotai teikiamos švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą;
   5. konfidencialumo. Informacija, susijusia su sprendžiama vaiko ir jo šeimos problema, dalijamasi atsakingai – ji neskleidžiama ir neplatinama su vaiko atvejo sprendimu nesusijusiems asmenims;
   6. ankstyvosios intervencijos. Siekiama kuo anksčiau atpažinti susirūpinimą keliančius vaiko elgesio požymius, užtikrinti reikalingos profesionalios, koordinuotai teikiamos švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikui, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) teikimą laiku;
   7. dinamiškumo. Kuriant ir plėtojant vaiko gerovę Gimnazijoje, siekiama atvirumo kaitai, naujų idėjų kūrimo ir įgyvendinimo atsižvelgiant į besikeičiančius vaikų, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) bei visuomenės poreikius;
   8. refleksyvumo. Nuosekliai apmąstoma ir aptariama Komisijos veikla, įsivertinama, mokomasi iš patirties bei pagrįstai formuluojami Gimnazijos tikslai ir uždaviniai vaiko gerovės srityje;
   9. veiklos integralumo. Rūpinantis vaikams saugia ir mokymuisi palankia aplinka, kitais su vaiko gerove susijusiais aspektais, užtikrinama siekiamų tikslų ir uždavinių, jų įgyvendinimą reglamentuojančių vidaus dokumentų, taikomų priemonių ir metodų dermė Gimnazijoje;
   10. bendradarbiavimo. Vaiko gerovės Gimnazijoje kūrimas ir palaikymas grindžiamas visų šiame procese dalyvaujančių bendruomenės narių bendra veikla ir tarpusavio pagalba.
       II. KOMISIJOS PASKIRTIS, FUNKCIJOS IR TEISĖS

1. Gimnazijos vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis vaikui saugia ir palankia mokymosi aplinka, orientuota į asmenybės sėkmę, gerą savijautą, brandą, individualias vaiko galimybes atitinkančius ugdymo(si) pasiekimus bei pažangą, atlikti kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas.
2. Komisija atlieka šias funkcijas:
   1. remdamasi turima Gimnazijoje atliktų tyrimų, Gimnazijos vidaus ir išorės vertinimo medžiaga ir duomenimis, vertina Gimnazijos ugdymosi aplinką, vaikų (mokinių) saugumą, analizuoja vaikų (mokinių) mokymosi (ugdymosi) poreikius, problemas ir jų priežastis, nustato švietimo pagalbos priemonių prioritetus, kryptis, teikimo formą;
   2. rūpinasi, kad kuo anksčiau būtų aptinkami pavojai, susiję su vaikų (mokinių) saugumu Gimnazijoje, saugios ugdymosi aplinkos kūrimu;
   3. nagrinėja vaikų (mokinių) nenoro lankyti Gimnaziją, nelankymo, baimių eiti į Gimnaziją, nesėkmingo mokymosi (ugdymosi) priežastis, imasi veiksmų, padedančių sugražinti vaikus (mokinius) į Gimnaziją ir sėkmingai mokytis (ugdytis);
   4. analizuoja elgesio taisyklių pažeidimus, smurto, patyčių, žalingų įpročių, teisėtvarkos pažeidimų atvejus, sutartų priemonių dėl vaiko (mokinio) elgesio gerinimo pasiekimo rezultatus, teikia rekomendacijų mokytojams dėl ugdymo metodų ir darbo organizavimo su vaikais (mokiniais);
   5. spręsdama konkretaus vaiko (mokinio) problemas renka informaciją iš mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, tėvų (globėjų, rūpintojų), vaiko (mokinio), atsižvelgia į aplinkos ir Gimnazijos mikroklimato veiksnius, su kuriais susiduria vaikai (mokiniai), turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, vaikai (mokiniai) iš socialinę atskirtį patiriančių, rizikos grupės, ekonominių sunkumų turinčių šeimų, planuoja, kaip ir kas bus daroma, kokia švietimo ar kita pagalba bus teikiama, kas už tai bus atsakingas;
   6. analizuoja teikiamos švietimo pagalbos vaikui (mokiniui) veiksmingumą, prireikus koreguoja švietimo pagalbos priemonių teikimą;
   7. analizuoja vaikų (mokinių) tarpusavio santykių, mokytojų ir vaikų (mokinių) santykių problemas ir teikia siūlymų mokytojams dėl šių santykių gerinimo;
   8. gavus tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą, atlieka vaikų (mokinių), turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus poreikius, atsirandančius dėl išskirtinių gabumų), pirminį įvertinimą ir prireikus, kreipiasi į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vaikų (mokinių) specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos jiems skyrimo švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;
   9. teikia rekomendacijas mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) dėl specialiojo ugdymo būdų, metodų, vykdymo trukmės, techninės pagalbos ir specialiųjų mokymo priemonių naudojimo, organizuoja ir koordinuoja ugdymo programų pritaikymą, tvarko specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų (mokinių) apskaitą Gimnazijoje;
   10. kartu su karjeros specialistu pagal poreikį konsultuoja baigiamosios klasės mokinį, turintį specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl jo tolesnio mokymosi ( galias atitinkančios mokymosi programos parinkimo, mokymosi įstaigos parinkimo) ir pagal galimybes užtikrina sklandų palydėjimą/perėjimą į kitą mokymosi įstaigą;
   11. siūlo Gimnazijoje įgyvendinti gyvenimo įgūdžių, prevencijos, sveikatos stiprinimo, užimtumo priemones ir programas;
   12. konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) vaikų (mokinių) ugdymo organizavimo, elgesio, lankomumo, saugumo užtikrinimo ir kitais aktualiais klausimais;
   13. įvykus krizei Gimnazijoje, t. y. netikėtam ir/ar pavojingam įvykiui, sutrikdančiam įprastą Gimnazijos bendruomenės ar atskirų jos narių veiklą, emociškai sukrečiančiam visą ar didesnę Gimnazijos bendruomenės dalį, organizuoja krizės valdymo priemones:
       1. įvertina krizės aplinkybes ir parengia krizės valdymo Gimnazijoje planą;
       2. parengia informaciją apie krizę Gimnazijos bendruomenei ir (ar) žiniasklaidai;

8.13.3. apie situaciją informuoja Gimnazijos bendruomenę, Gimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, prireikus – teritorinę policijos įstaigą, vaiko (mokinio) teisių apsaugos tarnybą;

8.13.4. įvertina Gimnazijos bendruomenės grupes ir asmenis, kuriems reikalinga švietimo pagalba ir organizuoja jos teikimą: konsultuoja Gimnazijos bendruomenės narius individualiai ar grupėmis, rengia pokalbius su mokiniais, esant būtinybei – kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl būtinos pagalbos suteikimo, Pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybos krizių valdymo komandą, kitas įstaigas, galinčias suteikti reikiamą pagalbą;

1. bendradarbiauja su Gimnazijos savivaldos (Gimnazijos taryba, Mokytojų taryba), suinteresuotomis institucijomis ar asmenimis vaiko (mokinio) gerovės klausimais;
1. Komisija turi teisę:
   1. gauti iš Gimnazijos darbuotojų, valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų informaciją, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti ir sprendimams priimti;
   2. į posėdžius ar pasitarimus kviesti kitus suinteresuotus asmenis ar institucijų atstovus (vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, teritorinės policijos, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų atstovus, atskirų dalykų mokytojus, klasių vadovus, vaikus, tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kt.);
   3. kreiptis į savivaldybėje vaiko teisių apsaugą užtikrinančią instituciją, kai vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas.

III. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

1. Komisija yra nuolat veikianti.
2. Komisija kasmet tvirtina veiklos planą, kuris yra integrali Gimnazijos metinio veiklos plano dalis, nustatydama prioritetus, tikslus, įgyvendinimo priemones ir terminus, atsakingus asmenis. Už veiklos plano įgyvendinimą Komisija atsiskaito Gimnazijos vadovui.
3. Komisijos veiklos forma yra posėdžiai, pasitarimai ir kitos veiklos formos, reikalingos Komisijos funkcijoms atlikti.
4. Komisijos posėdžiai organizuojami vadovaujantis veiklos planu ir  pagal poreikį, bet ne rečiau, kaip kartą per 2 mėnesius. Pasitarimai organizuojami pagal poreikį bendrai situacijai Gimnazijoje aptarti, atskiriems atvejams nagrinėti, skubių veiksmų ir sprendimų reikalaujančiais atvejais ir kt.
5. Komisijos posėdžius kviečia, jų vietą ir laiką nustato, jiems pirmininkauja Komisijos pirmininkas, o jam nesant – jo pavaduotojas arba kitas Gimnazijos vadovo įgaliotas Komisijos narys.
6. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Komisijos narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.
7. Komisijos posėdžiai gali būti neprotokoluojami. Jei protokolas nerašomas, sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.
8. Komisijos nariai yra pasiskirstę atsakomybėmis, pagal susitarimą ir (ar) kompetencijas koordinuoja konkrečias veiklos sritis Gimnazijoje.
9. Komisijos pirmininkas:
   1. vadovauja Komisijos darbui ir atsako už jam pavestų funkcijų atlikimą;
   2. pasirašo Komisijos sprendimus, kitus su Komisijos veikla susijusius dokumentus;
   3. atstovauja Komisijai savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdžiuose svarstant vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo klausimus arba paveda atstovauti kitam Komisijos nariui;
   4. atstovauja Komisijai suinteresuotose institucijose svarstant vaiko gerovės klausimus arba paveda atstovauti kitam Komisijos nariui;
   5. padeda Komisijos nariams pagal jų kompetenciją surinkti informaciją, būtiną svarstomam klausimui nagrinėti.
10. Komisijos sekretorius:
    1. rengia Komisijos posėdžių medžiagą;
    2. suderinęs su Komisijos pirmininku, organizuoja Komisijos posėdžius;
    3. renka ir apibendrina gautą informaciją, kurios reikia Komisijos veiklai vykdyti;
    4. tvarko kitus dokumentus, susijusius su Komisijos posėdžių organizavimu;
    5. vykdo kitus  Komisijos pirmininko pavedimus Komisijos posėdžio rengimo klausimais.
11. Komisijos narys:
    1. renka, analizuoja medžiagą, pasirengia, dalyvauja Komisijos posėdžiuose ir teikia siūlymus suinteresuotiems asmenims dėl mokymo(si)/ugdymo(si) ar švietimo pagalbos teikimo, kitais su vaiko gerovės užtikrinimu Gimnazijoje susijusiais klausimais;
    2. įgyvendina veiklos plane jam pavestas priemones ir už jas atsiskaito Komisijai ne rečiau kaip 2 kartus per metus;
    3. pristato Komisijos nariams Aprašo 17 punkte numatytos koordinuojamos veiklos situaciją ne rečiau kaip 2 kartus per metus;
    4. vykdo kitus Komisijos pirmininko pavedimus, susijusius su Komisijos funkcijų atlikimu.
12. Svarstant konkretaus vaiko atvejį:
    1. į Komisijos posėdį ar pasitarimą kviečiami vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai) ir (ar) vaikas;
    2. Komisijos pirmininko sprendimu gali būti kviečiami kiti suinteresuoti asmenys ar institucijų atstovai;
    3. posėdyje ar pasitarime išklausoma Komisijos narių, vaiko, vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų), kitų suinteresuotų asmenų ar institucijos atstovų nuomonė ir pateikta informacija svarstomu klausimu. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio ar jam vengiant dalyvauti Komisijos posėdyje, jo nuomonė gali būti išklausoma individualiai per atstovą ir pateikiama Komisijos posėdžio metu;
    4. Komisijai priėmus sprendimą dėl mokymo(si) / ugdymo(si) ir (ar) švietimo pagalbos teikimo konkrečiam vaikui, sudaromas pagalbos vaikui planas, paskiriamas pagalbos plano įgyvendinimą koordinuojantis asmuo, kuris kartu su vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato siekiamus tikslus, suplanuoja jų įgyvendinimo žingsnius, atsakomybes ir periodiškus susitikimus teikiamos pagalbos rezultatams aptarti;
    5. mokymo(si) / ugdymo(si) ir (ar) švietimo pagalbos teikimo metu ir jam pasibaigus Komisijoje įvertinamas taikomos pagalbos veiksmingumas, aptariami jos vykdymo rezultatai su vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) ir pagalbos plano įgyvendinimą koordinuojančiu asmeniu.

 IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1. Komisijos veiklą techniškai aptarnauja Gimnazija.
2. Komisijos nariai ir sekretorius įsipareigoja informaciją, gautą vykdant Komisijos veiklą, saugoti ir neviešinti, išskyrus tą informaciją, kuri yra vieša.
3. Komisijos veiklos dokumentai (susirašinėjimo medžiaga, kiti dokumentai) saugomi ir tvarkomi Gimnazijoje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

________________________________

PATVIRTINTA

Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio

gimnazijos direktoriaus

2014 m. rugsėjo 25  d. įsakymu Nr. 147-V1

KAUNO R. ČEKIŠKĖS PRANO DOVYDAIČIO GIMNAZIJOS

MOKINIŲ TARYBOS NUOSTATAI

I. BENDROJI DALIS

1. Mokinių taryba yra demokratiškai išrinkta aukščiausia mokinių savivaldos institucija gimnazijoje (toliau – gimnazija).
2. Mokinių taryba yra visuomeninė organizacija, savo veikla nesiekianti pelno.
3. Mokinių tarybos tikslas ir uždaviniai yra :

3.1. Mokinių tarybos tikslas – stiprinti mokinių socialinį aktyvumą, kelti jų kultūros lygį, įtraukti į gimnazijos gyvenimą kuo daugiau mokinių.

3.2. Mokinių tarybos uždaviniai:

3.2.1. vienyti gimnazijos mokinius bendrai veiklai, skatinti aktyviai dalyvauti gimnazijos gyvenime – rengiant renginius, akcijas;

3.2.2. atstovauti daugumos mokinių interesams gimnazijoje;

3.2.3. analizuoti aktualius mokiniams klausimus;

3.2.4. bendrauti ir bendradarbiauti su gimnazijos vadovais, dalykų mokytojais.

 II. MOKINIŲ TARYBOS DARBO ORGANIZAVIMAS

1. Mokinių tarybos nariai yra 5-8 ir I-IV gimnazijos klasių mokinių atstovai, išrinkti klasių mokinių susirinkimuose (po 1-3 atstovus iš kiekvienos 5-8 ir I-IV gimnazijos klasės).
2. Mokinių tarybos veiklos kadencijos trukmė – vieneri metai.
3. Mokinių tarybos nariai atviru balsavimu išrenka MT pirmininką, MT pavaduotoją bei sekretorių. Kitas pareigas siūlo MT pirmininkas. Jos priimamos bendru sutarimu arba MT narių balsų dauguma.
4. Tarybos nariai susitinka kiekvieną savaitę veiklų aptarimui.  Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja 2/3 tarybos narių.

III. MOKINIŲ TARYBOS FUNKCIJOS

1. Mokinių taryba svarsto gimnazijos veiklą reglamentuojančius dokumentus: nuostatus, vidaus tvarkos taisykles, mokinių elgesio taisykles, ugdymo planą, mokinių pasiekimų vertinimo kriterijus, teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo.
2. Teikia siūlymus ugdymo procesui tobulinti.
3. Deleguoja narius į Gimnazijos tarybą.
4. Teikia informaciją apie savo veiklą gimnazijos internetiniam puslapiui.
5. Rengia įvairias šventes, akcijas, renginius.
6. Analizuoja klasių seniūnų ir individualius siūlymus įvairiais gimnazijos veiklos klausimais, apibendrina, teikia siūlymus gimnazijos vadovams, mokytojų tarybai.
7. Bendrauja ir bendradarbiauja su kitų mokyklų mokiniais, savivaldos institucijomis.
8. Atstovauja visoms gimnazijos mokinių interesų grupėms, gina jų interesus, teises, primena pareigas.
9. Atstovauja gimnazijai įvairiuose rajono, respublikos renginiuose.
10. Priima sprendimus dėl visos gimnazijos mokinių susirinkimų, konferencijų sušaukimo.

 IV. MOKINIŲ TARYBOS SPRENDIMAI

1. Mokinių tarybos sprendimai priimami, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.
2. Sprendimai priimami atviru balsavimu, balsų dauguma.
3. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas.

 V. MOKINIŲ TARYBOS PIRMININKO IR JO PAVADUOTOJO ĮGALIOJIMAI

1. Mokinių tarybos pirmininko pareigos:

1.1. Organizuoti Mokinių tarybos susirinkimus.

1.2. Kartu su sekretore sudaryti susirinkimų darbotvarkes.

1.3. Pirmininkauti susirinkimams.

1.4. Kontroliuoti priimtų sprendimų vykdymą.

1.5. Reprezentuoti gimnaziją už jos ribų.

1.6. Atstovauti Mokinių tarybai ir gimnazijai įvairiuose renginiuose.

1.7. Atstovauti Mokinių tarybos interesams, bendraujant su gimnazijos administracija, arba paskirti tam Mokinių tarybos atstovus.

1.8. Ieškoti bendradarbiavimo galimybių su kitomis mokyklomis.

1.9. Metų pabaigoje atsiskaityti už Mokinių tarybos veiklą.

2. Mokinių tarybos pirmininko pavaduotojo pareigos:

2.1.Pavaduoti tarybos pirmininką šiam negalint atlikti savo pareigų (dėl ligos, išvykus ir pan.).

 VI. SEKRETORIAUS PAREIGOS

1. Protokoluoti Mokinių tarybos susirinkimus.
2. Tvarkyti visą Mokinių tarybos dokumentaciją.

VII. MOKINIŲ TARYBOS NARIO TEISĖS

1. Rinkti ir būti išrinktam Mokinių tarybos pirmininku ar darbo grupės vadovu.
2. Dalyvauti Mokinių tarybos renginiuose.
3. Teikti siūlymus Mokinių tarybai dėl Mokinių tarybos veiklos.
4. Gauti informaciją apie Mokinių tarybos veiklą.
5. Laisvai išstoti ar laikinai sustabdyti savo narystę, pranešant apie tai raštu.

VIII. MOKINIŲ TARYBOS NARIO PAREIGOS

1. Rodyti gero elgesio pavyzdį kitiems gimnazijos mokiniams.
2. Laikytis mokinių tarybos nuostatų.
3. Lankyti visus Mokinių tarybos susirinkimus.
4. Esant svarbiai priežasčiai apie nedalyvavimą pranešti Mokinių tarybos pirmininkui arba sekretorei.
5. Tiesiogiai ir aktyviai dalyvauti gimnazijos gyvenime.
6. Vykdyti visus Mokinių tarybos priimtus nutarimus.
7. Informuoti mokinius apie Mokinių tarybos priimtus nutarimus.
8. Dalyvauti Mokinių tarybos organizuojamuose renginiuose.
9. Padėti spręsti gimnazijos mokiniams iškilusias problemas.

 IX. MOKINIŲ TARYBOS NARIO ŠALINIMO PROCEDŪRA

1. Mokinių tarybos narys šalinamas esant vienai iš žemiau nurodytų priežasčių:

1.1. Mokinių tarybos nuostatų pažeidimas.

1.2. Savo pareigų nevykdymas.

1.3. Grubus mokinio taisyklių pažeidimas ir mokinio pareigų nevykdymas.

1.4. Nedalyvavimas susirinkimuose.

2. Mokinių tarybos narį pašalinti gali siūlyti Mokinių tarybos pirmininkas, sekretorius, Mokinių tarybos narių grupė.

 X. MOKINIŲ TARYBOS NARIO ĮGALIOJIMO NUTRAUKIMAS

1.Mokinių tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1.1. Pasibaigia įgaliojimo laikas.

1.2. Atsistatydina arba atstatydinamas už nedalyvavimą tarybos veikloje ar nepatenkinamą elgesį.

1.3. Nebesimoko gimnazijoje.

 XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių tarybos nuostatai yra dokumentas, reglamentuojantis Mokinių tarybos veiklą. Nuostatų laikytis privalo visi Mokinių tarybos nariai.
2. Mokinių tarybos nuostatai gali būti pildomi ir koreguojami:

2.1.Nuostatai papildomi, jei tam pritaria absoliuti Mokinių tarybos dauguma.

2.2. Papildytus nuostatus tvirtina gimnazijos direktorius.