Taizė pamaldėlės

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje kovo 19-osios vakarą susirinko apie 70 jaunimo iš gretimų parapijų, mokyklų. Gimnazijos antro aukšto fojė visi dalyvavo Taizė pamaldėlėse. Giedojome visi kartu Taizė giesmes, garsiai išsakėme savo maldavimus. Čekiškės gimnazijos mergaitės Viktorija Mickevičiūtė ir Jolanta Navasaitytė skaitė Šventąjį Raštą. Pamaldėlėse dalyvavo ir keturi kunigai, jų tarpe ir mūsų parapijos klebonas Gintautas Kabašinskas. Pamaldėlių metu jaunimas galėjo atlikti išpažintį ar tiesiog su kunigu pasikalbėti. Po pamaldėlių visi vaišinomės mokinių atsineštomis vaišėmis, kurias palaimino Raudondvario dekanas Augustinas Paulauskas. 
Visi buvome laimingi, tai išdavė švytintys veidai, negęstančios šypsenos. Pamaldėlės mūsų gimnazijoje vyko pirmą kartą, bet tikimės tikrai ne paskutinį. 
Kas yra Taizė? Toks yra nediduko, retam žemėlapyje pažymėto kaimelio pavadinimas. Įsikūręs jis be galo vaizdingoje vietoje – Burgundijos kalnuose, Šiaurės rytų Prancūzijoje. Tačiau įspūdingas peizažas – ne pagrindinė priežastis, tūkstančius žmonių viliojantis čia apsilankyti. 
Taizė garsėja kaip viena garsiausių piligrimystės vietų Europoje, kasmet priimanti dešimtis tūkstančių žmonių iš viso pasaulio. Tačiau Taizė ne iš karto tapo tokia vieta, kokia yra dabar. Pagrindinis bendruomenės įkūrėjo brolio Roger tikslas buvo rasti naujų būdų, padėsiančių įveikti krikščionių susiskaldymą ir žmonijos konfliktus.
Kukliai įrengta vieta tapo prieglobsčiu ne vienam sunkion padėtin pakliuvusiam žmogui. Gyvenimo sąlygos buvo skurdžios, tačiau čia, skirtingai nei kitoje karo alinamos Europos teritorijoje, galėjai rasti ramybę.
Ramybės ieškoti čia atvažiuojama ir dabar. Žinoma, praėjus beveik septyniasdešimčiai metų, Taizė pasikeitė. Šiandien čia gyvena daugiau nei šimtas brolių katalikų ir skirtingos kilmės protestantiškų konfesijų atstovų iš daugiau nei dvidešimt penkių šalių. Visi jie yra davę įžadus sekti Kristų, laikytis celibato, gyventi paprastą, kuklų gyvenimą. Broliai išgyvena tik iš savo darbo – dovanų ar aukų niekas nepriima. 
Jausmas, apimantis bažnyčioje pamaldų metu, matyt, vienas paveikiausių. O juk bažnyčia visai kukli – čia nepamatysi freskų, puošnių vitražų, įspūdingų šventųjų paveikslų. Didžiausia puošmena – tai sustatytų ant altoriaus žvakių liepsnelės. Jų ir žmonių skleidžiama šiluma bažnyčią paverčia ašimi, apie kurią sukasi Taizė gyvenimas.

Tikybos mokytoja Jurgita Vyšniauskienė

© 2024 All rights reserved

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija