ERAZMUS+ PROGRAMOS TARPTAUTINĖS BENDRADARBIAVIMO VEIKLOS SEMINARAS “ŠVIETIMAS EKOLOGIŠKESNEI ATEIČIAI” (“EDUCATION FOR GREENER FUTURE”)

 

         Gegužės 16-18 dienomis Lahti mieste Suomijoje vyko Erazmus+ programos tarptautinės bendradarbiavimo veiklos seminaras “Švietimas ekologiškesnei ateičiai” (“Education for Greener Future - The Role of School in Sparking Climate Awareness and Enthusiasm”), kuriame dalyvavo Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos anglų kalbos mokytoja Eglė Linkevičiūtė. 

          Seminaro tema – mokyklų vaidmuo didinant entuziazmą ir atsakomybę už klimato kaitą. Seminare dalyvavo įvairių Europos šalių mokyklas atstovaujantys mokytojai, administracijos darbuotojai, taip pat visuomeninių organizacijų atstovai, kurie diskutavo, kaip švietimas ir mokykla galėtų prisidėti kuriant darnią ateitį ir paruošti moksleivius tvariam gyvenimo būdui, dalinosi savo gerąja patirtimi. Seminaro dalyviai klausėsi kviestinių svečių pranešimų apie ES visuomeninių organizacijų ir mokyklų indėlį skleidžiant žinią apie klimato kaitą ir darnų vystymąsi, apie Erazmus+ programos prioritetus bei rekomendacijas būsimiems projektams. Praktinių užsiėmimų metu susipažino su emocinių įgūdžių ugdymo gamtoje metodais, tvarumo projektais Suomijos mokyklose ir Green-Comp – Europos tvarumo kompetencijų aprašu. Lankėsi trijose ekologiškose mokyklose ir stebėjo įvairių dalykų pamokas su integruota tvarumo tema, su moksleiviais diskutavo apie jų požiūrį į klimato kaitą ir tvarią gyvenseną. Laisvu laiku išbandė meditaciją gamtoje, o norintys aštresnių pojūčių – elektrinius kalnų dviračius, važinėdami kalnuotais miško takeliais, ar suomišką pirtį.

          Seminaro dalyviai išsikėlė sau tikslą – integruoti tvarumo temą savo pamokose. Tą padarėme ir mes savo mokykloje –pastarąsias dvi savaites per anglų kalbos pamokas II g. klasės mokiniai „Pasaulis šiandien“ temos rėmuose analizavo tokias aktualias problemas kaip tvarumas, šeimos poveikis aplinkai, plastiko tarša, greitoji mada ir nebenaudojamų daiktų perdirbimas, stengdamiesi suvokti, kokį poveikį (gerą ar blogą) kiekvienas iš mūsų daro gamtai ir ką galima būtų padaryti, kad tas poveikis būtų kuo pozityvesnis. Neužmiršta buvo ir pati kalba – skaitydami tekstus, žiūrėdami informacinius filmukus, analizuodami aktyvų žodyną, diskutuodami ir dirbdami grupėse, moksleiviai lavino savo kalbinius, komunikacinius ir komandinio darbo įgūdžius.

 

Anglų kalbos mokytoja Eglė Linkevičiūtė

 

 

Joomla templates by a4joomla