Karjeros centras

Karjeros centras

Biblioteka

Biblioteka

Valgykla

Valgykla

Projektinė veikla

Vykdomi projektai

Teisinė informacija

Teisės aktai

Nuorodos

Nuorodos

Prisijungti



Ieškoti

Statistika

OS : Linux m
PHP : 5.3.3
MySQL : 5.0.95
Laikas : 12:20
Caching : Išjungta
GZIP : Išjungta
Nariai : 3
Turinys : 871
Nuorodos : 7
Turinio peržiūrėjimai : 1259565
Designed by:

Šeštadienis, 2018 Rugsėjis 22 16:38

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA

 

KAUNO R. ČEKIŠKĖS PRANO DOVYDAIČIO GIMNAZIJOS

IŠORINIO VERTINIMO TRUMPOJI ATASKAITA

 

ĮŽANGA

 

Vizito laikas 2018 m. kovo 12–15 d.

Vizito tikslas– mokyklos veiklos kokybės išorinis vertinimas.

 

Išorės vertintojų komanda:

Daiva Liumparienė – vadovaujančioji vertintoja;

 

Asta Grinevičienė, Danguolė Petkienė, Laima Plentienė  – vertintojos.

 

Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje keturi vertintojai iš viso stebėjo 54 pamokas, neformaliojo švietimo veiklas. Vizito metu gilintasi į mokinių ir mokytojų veiklą pamokose, mokyklos vadovų ir personalo darbą, mokiniai stebėti klasėse, koridoriuose, kieme. Kalbėtasi su Gimnazijos tarybos atstovais, mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo grupe, Metodinės tarybos ir Vaiko gerovės komisijos nariais ir mokinių atstovais. Bendrauta su mokyklos direktoriumi, pavaduotojomis, mokytojais, pedagoginės pagalbos specialistais ir aptarnaujančiu personalu. Išanalizuoti mokyklos veiklos, mokinių pažangos ir pasiekimų fiksavimo dokumentai. Išvadų pagrindimui naudotasi Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) ir Nacionalinio egzaminų centro (NEC) pateikta informacija bei Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS) skelbiamais mokyklos 2017–2018 m. m. duomenimis.

 

I. MOKYKLOS KONTEKSTAS

 

Kauno r. Čekiškės P. Dovydaičio gimnazijoje 2017–2018 m. m. 13 klasių komplektų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas iš viso mokosi 262 mokiniai, iš kurių 177 (65 proc.) yra vežami į / iš mokyklos. Mokinių šeimų ekonominė-socialinė padėtis yra vidutinė. 130 (49,8 proc.) vaikų skirtas nemokamas maitinimas. 9 mokiniams diagnozuoti dideli, 13

– vidutiniai ir 11 – nedideli specialieji ugdymosi poreikiai.

2017–2018 m. m. pirmąjį pusmetį Čekiškės P. Dovydaičio gimnazijoje mokantis lietuvių kalbos ir literatūros 66,6 proc. aštuntokų, 72,2 proc. dešimtokų (IIg kl.) ir 48,1 proc. dvyliktokų (IVg kl.) pasiekimai atitinka patenkinamą lygį ir, atitinkamai, 19 proc., 11,1 proc. ir 48,1 proc. – pagrindinį lygį, apibrėžtus pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo Bendrosiose programose. Mokantis matematikos, patenkinamą pasiekimų lygį pasiekia 76,2 proc. aštuntokų, 61,1 proc. dešimtokų (IIg kl.) ir 70,3 proc. dvyliktokų (IVg kl.). Pagrindinį lygį, atitinkamai – 9,5 proc., 22,2 proc. ir 25,9 proc. mokinių. Išorinio vertinimo metu 54 stebėtose pamokose keturių vertintų aspektų – ugdymo(si) aplinkų, vadovavimo kiekvieno mokinio ugdymuisi, mokymosi patirčių, vertinimo ugdant – kokybės vidurkis yra žemesnis nei 2017 metais vertintose 36 Lietuvos gimnazijose. Kiekvieno mokinio pažanga ir pasiekimai įvertinti aukščiau nei šalies gimnazijose, atitinkamai, 2,5 ir 2,3.

 

2017–2018 m. m. neformaliojo švietimo veiklas mokykloje lanko 93,9 proc., už mokyklos ribų – 4,5 proc. mokinių. 2016–2018 m. gimnazijoje įgyvendinami trys tarptautiniai, keturi – respublikiniai, šeši – bendruomenės, keturi – socialiniai ir septyni– mokomieji projektai. Aktyviausi mokiniai įsitraukia į gimnazijos Mokinių tarybos, 2015–2016 m. m. pripažintos „Šauniausia mokinių taryba“ Kauno rajone, veiklas.2016–2017 m. m. gimnazijos 1–4 kl. mokiniai vidutiniškai praleido 55,7, 5–8 kl. – 67,6, Ig–IVg kl. mokiniai – 83,6 pamokų, iš jų atitinkamai 1,3, 8,3 ir 22,8 – be pateisinamos priežasties.

 

Gimnazijoje dirba 33 (iš jų 4 ne tik šioje mokykloje) kvalifikuoti pedagogai: 9 (28 proc.) mokytojai metodininkai, 17 (53 proc.)vyresniųjų mokytojų, 3 (9 proc.) mokytojai. Dauguma (84,4 proc.) mokytojų turi didesnį nei 15 m., o 15,6 proc. –4–14 m. pedagoginio darbo stažą. Pedagoginę pagalbą teikia gerai sukomplektuota pagalbos mokiniui specialistų komanda. Gimnazijos direktorius ir pavaduotojos ugdymui yra įgiję III vadybinę kategoriją. 2017 m. IQES online sistemoje atliktos apklausos rezultatai rodo, kad tėvų pritarimo teiginiui „Aš esu patenkintas(-a), kad vaikas mokosi būtent šioje mokykloje“ įvertis yra vienas iš aukščiausių – 3,5.

 

Įrangos ir priemonių gimnazijoje pakanka, jos yra įvairios, skirtingos paskirties, tinkamai naudojamos ugdymo(si) tikslams pasiekti – atitinka mokymo(si) situaciją, dalyko turinį, mokinių poreikius ir amžių. Tačiau išorinio vertinimo metu gimnazijoje buvo pradėti vykdyti pastato renovacijos darbai. Dalyje patalpų (sporto salėje, technologijų kabinete, pirmojo aukšto koridoriuje) vyko remonto darbai, o gimnazijos bendruomenė intensyviai ruošėsi persikraustyti į Lučiūnų kaime esantį pastatą. Dėl vykdomų darbų gimnazijos mokiniai negalėjo naudotis sporto sale, kurioje vykdavo ne tik kūno kultūros pamokos, bet ir renginiai. Gimnazijos finansiniai ištekliai: specialioji valstybės dotacija mokinio krepšeliui finansuoti (MK), savivaldybės, projektų, nuomos, 2 proc. gyventojų pajamų mokestis, tvarkomi racionaliai ir viešai. Tinkamai investuojant gaunamas lėšas, gerėja mokinių ir darbuotojų darbo sąlygos ir tai daro teigiamą įtaką ugdymo kokybei.

 

Gimnazija dirba vadovaudamasi Kauno rajono savivaldybės tarybos patvirtintais Gimnazijos nuostatais, 2017–2019 metų strateginiu planu. 2017 ir 2018 metų veiklos planų uždaviniai keliami atsižvelgiant į šalyje įgyvendinamos ugdymo turinio kaitos kryptis, mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatus. Suplanuotos priemonės bei laukiami rezultatai yra potencialiai orientuoti į ilgalaikę mokyklos veiklos ir kultūros pažangą.

 

II.   STIPRIEJI MOKYKLOS VEIKLOS ASPEKTAI

 

1.    Asmenybės socialumas (1.1.1. 3 lygis).

 

Pedagogų tinkamai paskatinti sumanūs ir motyvuoti gimnazijos mokiniai teikia pasiūlymus dėl ugdymo organizavimo, dalyvauja organizuojant gimnazijos šventes, Prano Dovydaičio vardą ir atminimą įprasminančias veiklas, renginius, skirtus sveikatos stiprinimui, vaikų ir jaunimo socializacijai bei savanorystės gebėjimams. Tikslingas ugdymas(is) bendradarbiaujant plečia mokinių akiratį, ugdo gebėjimą mąstyti ir planuoti tolimesnį mokymąsi ir karjerą, daro teigiamą poveikį socialumui.

 

2.    Tvarkaraščių patogumas mokiniams (2.1.2. 3 lygis).

 

Gimnazijos pamokų tvarkaraščiai gerai atitinka bendrojo lavinimo mokyklų higienos normos HN 21:2017 nuostatas dėl pamokų skaičiaus per dieną ir savaitę. Mokinių mokymosi krūvis paskirstytas pakankamai tolygiai, tinkamai laikomasi rekomendacijų dėl skirtingo sudėtingumo ir specifikos veiklų ir pamokų derinimo per dieną ir per savaitę. Neformaliojo švietimo veiklų laiką stengiamasi lanksčiai derinti su formaliojo ugdymo dalykų pamokų tvarkaraščiu. Mokiniams ir mokytojams pakankamai patogus tvarkaraštis daro teigiamą poveikį gimnazijos bendruomenės savijautai, sveikatai, pažangai ir rezultatams.

 

3.    Pagalba mokiniui (2.1.3. – 2 lygis, išskirtas aspektas – 3 lygis).

 

Pagalbos mokiniui teikimą konkrečiai reglamentuoja gimnazijos švietimo pagalbos teikimo tvarkos aprašas. Mokiniais kolegialiai ir paveikiai rūpinasi administracija, klasių vadovai, dalykų mokytojai, gerai sukomplektuotos švietimo pagalbos specialistų komandos nariai. Paveiki VGK komandinė veikla sprendžiant prevencinio darbo, švietimo pagalbos, saugios ir palankios ugdymo(si) aplinkos užtikrinimo, lankomumo, socialinės atskirties mažinimo ir mokinių užimtumo po pamokų klausimus sudaro geras sąlygas mokiniams laiku gauti tinkamą pagalbą kilus ugdymosi, psichologinių ar socialinių problemų.

 

4.    Santykiai ir mokinių savijauta (2.3.2. 3 lygis).

 

Gimnazija kuria palankią ugdymo(si) aplinką, kurioje dauguma mokinių jaučiasi saugiai, pasitiki savimi bei kitais, gali reikšti savo nuomonę ir jaučiasi saugūs. Tikslingai atliekami mokinių savijautos, santykių ir mokyklos mikroklimato vertinimai. Klasių vadovų tinkamai planuoja ir organizuoja pokalbius su mokiniais asmenybės savivokos ir savivertės temomis. Stebėtose pamokose vyravo geras ir palankus mokymuisi mikroklimatas. Pagarba ir pasitikėjimu grįsti tarpusavio santykiai lemia gerą mokinių savijautą, o tai turi įtakos mokymosi rezultatams.

 

5.    Įranga ir priemonės (3.1.1. 3 lygis).

 

Įrangos ir priemonių gimnazijoje pakanka, jos yra įvairios, skirtingos paskirties, tinkamai naudojamos ugdymo(si) tikslams pasiekti – atitinka mokymo(si) situaciją, dalyko turinį, mokinių poreikius ir amžių. Paveikiai naudojama tikslingai pritaikyta ugdymosi aplinka daro teigiamą poveikį mokinių pažangai ir rezultatams. Įrangos ir priemonių kiekis bei kokybė sudaro geras sąlygas ugdymo tikslams pasiekti.

 

6. Vizijos bendrumas (4.1.1. 3 lygis).

 

Gerai pagrįsta konkrečiais gimnazijos ekonominio, socialinio ir edukacinio konteksto duomenimis, reali, daugumai bendruomenės narių žinoma ir svarbi gimnazijos tobulinimo vizija yra aktuali ir perspektyvi, glaudžiai susijusi su nacionaliniais ir regiono švietimo tobulinimo prioritetais, kryptingai orientuota į besimokančios organizacijos kūrimą. Gimnazijos tarybos nariai, mokiniai ir mokytojai gerai žino ir pritaria gimnazijos vizijai, geba konkrečiai įvardyti mokyklos misiją ir prioritetines veiklos kryptis, yra pasiruošę aktyviai dalyvauti kuriant gerą mokyklą.

 

7.    Optimalus išteklių paskirstymas (4.1.1. 3 lygis).

 

Gimnazijos personalo politika vykdoma tinkamai atsižvelgiant į ugdymo įstaigos kontekstą, nacionalinius ir regiono švietimo tobulinimo prioritetus, mokyklos bendruomenės ir mokinių interesus. Pakanka administracijos darbuotojų, pagalbos mokiniui specialistų, aptarnaujančio personalo, darbuotojų kaita nedidelė. Gimnazijos žmogiškieji, finansiniai ir materialiniai ištekliai tinkamai planuojami ir paskirstomi teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti ir ugdymo aplinkai modernizuoti.

 

8. Mokyklos savivalda (4.1.3. 3 lygis).

 

Gimnazijos valdyme tinkamai atstovaujama visų mokyklos bendruomenės grupių interesams. Atvirai ir skaidriai išrinkti Gimnazijos, Mokytojų, Metodinės ir Mokinių tarybų nariai bei Mokinių tėvų atstovai geba inicijuoti prasmingą veiklą ir visai bendruomenei naudingus pokyčius, padedančius kurti mokymuisi ir darbui palankią aplinką. Informacija apie savivaldos institucijų veiklą tinkamai skelbiama gimnazijos interneto svetainėje, spaudoje.

 

9.    Tėvų pažinimas ir sąveika (4.2.2. 3 lygis).

 

Gimnazijos pastangos pažinti ir bendradarbiauti su mokinių tėvais yra potencialios. Bendruomenėje tinkamai aptartos, įvertintos ir planavimo dokumentuose įteisintos bendradarbiavimo su tėvais galimybės ir kryptys, reguliariai organizuojami visuotiniai ir klasių tėvų susirinkimai, seminarai, Atvirų durų savaitės, įkurtas Aktyvių tėvų forumas. Geros sąlygos tėvams individualiai gauti aktualios psichologinės, specialiosios pedagoginės informacijos, svarbios sprendžiant vaikų emocines, bendravimo ir ugdymo(si)problemas.

 

10. Mokyklos atvirumas (4.2.3. 3 lygis).

 

Lanksti ir tikslinga partnerystė su kitomis institucijomis ir socialiniais partneriais paveikiai padeda užtikrinti švietimo prieinamumą, potencialiai praplečia mokinių formalųjį ugdymą ir neformalųjį švietimą, sudaro geras prielaidas pedagogų profesiniam tobulėjimui, mokinių saviraiškai bei socialinių, emocinių, pilietinių ir kultūrinių gebėjimų ugdymui, padeda kompleksiškai siekti mokyklos tobulinimo tikslų ir stiprina gimnazijos įvaizdį bendruomenėje.

 

III.   TOBULINTINI MOKYKLOS VEIKLOS ASPEKTAI

 

1.    Tikėjimas mokinio galiomis (2.2.1. 2 lygis).

 

Tikėjimas mokinio galiomis neišskirtinis. 7,4 proc. pamokų mokinimas buvo sudarytos tinkamos sąlygos kelti asmeninius mokymosi tikslus, veiksmingai stimuliuotas mokinių smalsumas, sveikos ambicijos ir pasitikėjimas savimi. 53,7 proc. pamokų, kuriose vyravo poveikio pedagoginė paradigma, neblogai ir gerai taikyti informaciniai teikiamieji, atgaminamieji ir informacijos šaltinių naudojimo metodai, tačiau mokytojų paskirtos užduotys, nurodyti veiklos būdai patenkinamai skatino mokinių entuziazmą, smalsumą, aktyvų mokymąsi. Mokytojai ne visada gebėjo sukurti mokinio jėgas atitinkančius bei motyvaciją stimuliuojančius iššūkius, mokiniams retai pateikė aiškius ir konkrečius mokymosi pažangos ir išmokimo (įsi)vertinimo kriterijus. Tikėtina, kad ugdymo(si) kokybė pagerėtų, jeigu mokytojai, atsižvelgdami į mokinių mokymosi stilius, pamokose taikytų aktyvų skirtingų gebėjimų ir amžiaus mokinių mokymą(si) ir mąstymą skatinančius metodus, sudarytų tinkamas sąlygas mokiniams išsakyti individualius mokymosi lūkesčius ir kartu su mokiniais konkrečiai įvertintų, kaip pavyksta juos įgyvendinti, kokie veiksniai daro teigiamą poveikį pažangai, bei nuosekliai pereitų prie aktyvia mokinių sąveika grįsto mokymosi.

 

2. Diferencijavimas, individualizavimas, suasmeninimas (2.2.2. 2 lygis).

 

2017–2018 m. m. gimnazijos ugdymo plane numatyta, kad „mokymo individualizavimas ir diferencijavimas atsispindi mokytojų temos ir /ar pamokos planuose, mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo programose, dalyko modulio planuose, neformaliojo vaikų švietimo programose, specialiojo pedagogo-logopedo veiklos planuose, individualiuose mokinių ugdymosi planuose“. Mokytojai žino mokinių amžiaus tarpsnių, gebėjimų, mokymosi stilių skirtybes, tačiau vertinimo metu pastebėta, kad planuodami pamoką ir keldami mokymo(si) uždavinius mokytojai labai retai atsižvelgė į kiekvieno mokinio asmeninius ugdymosi poreikius. Geras ar neblogas ugdymosi diferencijavimas fiksuotas 22,2 proc. pamokų. 77,7 proc. pamokų visi mokiniai atliko tas pačias užduotis, naudojosi tomis pačiomis mokymo(si) priemonėmis, organizuota visiems vienoda veikla, dirbta tuo pačiu tempu, nors beveik visose (90 proc.) iš jų vertintojai įžvelgė akivaizdų poreikį mokytojams nuosekliai atsižvelgti į mokinių mokymosi stilius, gebėjimus, polinkius, amžiaus tarpsnius, asmeninius ir ugdymosi poreikius bei interesus ir, organizuojant mokymą(si), tikslingai ir sistemingai suteikti mokiniams daugiau galimybių dirbti skirtingu tempu, atlikti skirtingo lygmens užduotis, rinktis skirtingas mokymosi priemones ir informacijos šaltinius. Sistemingai įgyvendinant pedagoginės pagalbos specialistų rekomendacijas dėl suasmeninto mokymo ir dalinantis gerąja diferencijuoto ir individualizuoto mokymosi organizavimo patirtimi pamokoje, tikėtina, būtų sudarytos geros sąlygos visiems mokiniams patiems planuoti mokymąsi ir siekti asmeninės pažangos; didėtų jų pasitikėjimas savimi ir atsakomybė, daugiau mokinių patirtų mokymosi sėkmę.

 

3.    Ugdymo(si) įvairovė pamokose (2.2.2. 2 lygis).

 

Vertinimo savaitę 18,4 proc. pamokų ugdymo(si) veiklos buvo pakankamai įvairios, mokiniai galėjo patirti skirtingus mokymo(si) būdus. Tinkama taikytų metodų įvairovė kaip stiprusis pamokos aspektas išskirtas 5,5 proc. pamokų. 81,6 proc. pamokų vyravo tradiciniai, į mokymą, o ne į     mokymąsi orientuoti mokymo metodai.53,7 proc. pamokų dominavo mokytojas, visi klasės mokiniai individualiai ir retai grupėse atliko jiems paskirtas užduotis. 7,4 proc. pamokų užfiksuotas tikslingas grįžimas prie išmoktų dalykų, paveikus žinių sisteminimas ir praktinis jų taikymas, mokymas(is) analizuoti ir / ar pagrįsti nuomonę. Mokykla turi geros patirties organizuoti ugdymą ne mokykloje: bibliotekoje, muziejuose, kieme, sode, gamtoje, išvykose, akcijose, projektuose, tačiau vertinimo savaitę ugdymo procesas daugiausia organizuotas tradicinėse klasių ir kabinetų aplinkose, stadione. Parinkdami mokymo(si) būdus ir formas, mokytojai ne visada sudarė mokiniams palankiausias sąlygas aktyviam ir savivaldžiam mokymuisi, kartais per mažai skatino partnerišką bendradarbiavimą. Dominavęs akademinis mokymasis ir mokytojo aiškinimas mažai padėjo pajusti mokiniams mokymosi džiaugsmą pamokose, pasirinkti geriausiai tinkantį mokymosi būdą. Jei mokytojai atsakingai laikytųsi ir nuosekliai įgyvendintų pagrįstus ir perspektyvius mokyklos susitarimus dėl ugdymo kokybės užtikrinimo pamokose, taikytų daugiau aktyvaus mokymosi formų, ieškotų optimalios dermės tarp mokymo ir mokymosi, skatintų gimnazistus bendradarbiauti įvairaus dydžio grupėse, tikėtina, stiprėtų ugdytinių mokymosi motyvacija, gerėtų dalyko ir bendrieji gebėjimai, asmeninė pažanga ir pasiekimai.

 

4.    Pažangą skatinantys grįžtamasis ryšys (2.4.1. 2 lygis).

 

Apie daromą pažangą mokiniai neblogai informuojami pamokose, klasių valandėlėse, mokinio pažangos stebėjimo sąsiuvinyje, mokinių tėvai – TaMo dienyne, klasių susirinkimuose, per individualius pokalbius su klasių vadovais ir dalyko mokytojais. Vertintose pamokose dažniausiai fiksuotos neišskirtinės vertinimo – kaip grįžtamojo ryšio mokiniams – formos: stebėjimas, paskatinimas, individualių klaidų taisymas, grįžimas prie nesuprastų dalykų, kartais – sąvokų, formulių, taisyklių aptarimas ir klaidų prevencija. Gerą grįžtamąjį ryšį, tinkamai teiktą informaciją apie individualius pasiekimus vertintojai fiksavo 7,4 proc. pamokų. 53,7 proc. pamokų informacija mokinimas apie jų mokymosi pažangą buvo nenuosekli ir neinformatyvi, vertinimo kriterijai nepakankamai gerai apgalvoti, ne visada konkretūs ir aiškūs. Nepakankamai konkreti vertinimo informacija buvo mažai veiksminga siekiant suprasti, kaip mokiniams sekėsi ir kokia pagalba, kokie mokymosi šaltiniai ar būdai kiekvienam padėtų gerai atlikti užduotis, išmokti pamoką. Jeigu visose pamokose būtų tikslingai ir konkrečiai įvardyti su mokiniais aptarti (įsi)vertinimo kriterijai, mokytojai tinkamai padėtų ir mokytų mokinius konkrečiai įvardyti asmeninius pasiekimus ir tolesnio mokymosi prioritetus, tikėtina, didėtų mokinių motyvacija, savarankiškumas ir atsakomybė už mokymosi rezultatus. Konkretūs lūkesčiai, duomenimis pagrįstas mokinių stebėjimas ir (įsi)vertinimas padėtų mokytojams ir mokiniams realiai ir objektyviai apmąstyti ir koreguoti mokymą(si) pamokoje, įvertinti ne tik akademinę, bet ir asmenybės raidos pažangą, sudarytų geras prielaidas savivaldžiam ugdymui(si), mokinių savęs pažinimui, mokėjimo mokytis ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymui.

 

5. Mokymasis virtualioje aplinkoje (3.2.2. 2 lygis).

 

Gimnazija tinkamai apsirūpinusi IKT įranga ir interneto prieiga, mokytojų informacinio raštingumo gebėjimai geri, tačiau ugdymo procese mokymasis virtualioje aplinkoje taikomas ir organizuojamas nesistemingai. Mokytojai gerai supranta, kaip ir kiek pamokose, atliekant namų darbus, projektinėje veikloje, neformaliajame švietime gali būti naudojamos informacinės komunikacinės technologijos. Pamokose pakankamai dažnai naudojamas kompiuteris, daugialypės terpės projektorius, planšetės, rečiau – interaktyvi lenta, skaitmeniniai vadovėliai, informaciniai šaltiniai, garso ir vaizdo įrašai. Gimnazijos elektroninis paštas, Tamo dienynas sudaro tinkamas sąlygas keistis informacija, bendrauti ir bendradarbiauti, todėl gerėja pedagogų komunikavimo ir komandinio darbo gebėjimai. 68,4 proc. stebėtų pamokų IKT buvo naudojamos ugdymo turiniui perteikti ir jį vizualizuoti, rečiau – vertinimui ir įsivertinimui. 38,8 proc. pamokų paveikiai ir / ar neblogai taikytas skaitmeninis turinys ir technologijos vidutiniškai stiprino mokymosi motyvaciją, daliai mokinių padėjo gilinti žinias, sudarė neblogas prielaidas pamokose organizuoti grįžtamąjį ryšį. Tačiau ugdymo įstaigos virtualiąją mokymosi aplinką – kompiuterių tinklais ir IKT pagrįstą ugdymo sistemą, kurioje mokytojų padedami mokosi mokiniai – vertėtų sustiprinti ir išplėtoti. Gimnazija turėtų apmąstyti ugdomosios veiklos virtualiose aplinkose viziją ir tikslus, suplanuoti veiklas, kryptingą pedagogų kvalifikacijos tobulinimą ir bibliotekos fondų aprūpinimą virtualiomis mokomosiomis priemonėmis bei susitarti, kaip bus stebima ir vertinama, kokį poveikį informacinės komunikacinės technologijos ir mokymasis virtualioje aplinkoje daro mokinių mokymo(si) pasiekimams. Planingas ir kryptingas interaktyvių programų, mokymo(si) priemonių, aplinkų ir socialinių-edukacinių tinklų panaudojimas ugdant, tikėtina, padės gimnazijos profesinei bendruomenei siekti tikslingo, savivaldžio ir saugaus mokinių ugdymosi ir pažangos.

Komentarai
Paieška
Rašyti komentarą gali tik registruoti vartotojai!

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

LAST_UPDATED2
 
 
 
 
 
 
 
 
 
http://www.tinklas.lt/