NETRADICINĖS LIETUVIŲ KALBOS PAMOKOS 8-OJE KLASĖJE

          Gimnazijos kiemas. N-tąjį rugsėjį savo prinokusiais obuoliais skaičiuojantis sodas. Jame – suolelis. Tai vaizdas, daugelio mokinių matomas per kabineto langus...
          Kai kaitri rugsėjo saulė trukdo per pamoką susikaupti darbui, taip ir traukia visus, ten, į senąjį sodą, obels šešėlyje pasislėpti nuo karščio, pajausti gaivinantį vasarišką vėją... Kodėl gi  nepakeisti aplinką? Ši gimnazijos erdvė puikiausiai tinka skaityti lietuvių poetų eilėraščius apie meilę. Aštuntokai, pasiskirstę grupelėmis, skaitė tyliai ir balsu J. Degutytės ir P. Širvio eilėraščius, atsakė į užduotus klausimus, ieškojo meninių raiškos priemonių. Ne tik man, bet ir mokiniams po atviru dangum kažkaip kitaip, ypatingai suskambėjo ši meilės lyrika...
          Lyrika nėra ir negali būti nepriklausoma nuo žmogaus ir visuomenės, žmogaus ir gamtos. Į klausimą „Kaip ir kuo pasireiškia meilė?“ padėjo atsakyti gimnazijos psichologė Dalia Laurinavičienė, jau kitoje literatūros pamokoje šia tema ir vadovavusi aštuntokų diskusijai. Po truputį įsidrąsindami mokiniai reiškė nuomonę, dalinosi savo mintimis, meilės, grožio, pagarbos pavyzdžiais. Arnoldas, Augustė, Kamilė O. padėkojo už  įdomią pamoką.
          Tikriausiai šiandien niekas nedrįstų ginčytis, kad sudominti šiuolaikinį mokinį – nemenkas  iššūkis, bet kurio dalyko mokytojui, todėl naujausioje pedagoginėje literatūroje akcentuojamos netradicinės pamokos, kurios didina mokinių mokymosi motyvaciją.

Lietuvių kalbos mokytoja L. Litvinskienė